Plėšrieji grybai
Plėšrieji grybai (angl. Carnivorous fungi ) – grybai, kurie dalį ar didelę dalį maisto medžiagų gauna iš pagautų ir virškinamų mikroskopinių gyvūnėlių.[1] Dabar aprašyta apie 200 rūšių tokių grybų, kurie priklauso grupėms Ascomycota, Mucoromycotina ir Basidiomycota. Tai paprastai dirvožemio grybeliai. Daugelis jų spąstais gaudo ar apsvaigina nematodus (nematofaginiai grybai), o dalis minta amebomis ar kolembolomis.
Nematofaginiai grybai naudoja du nematodų gaudymo būdus:
- santraukiąsias kilpas (aktyvūs spąstai)
- lipnieji dariniai (pasyvieji spąstai).
Ribosominės DNR sekvenavimas parodė, kad šie du spąstų tipai aptinkami skirtingose grybelių linijose[2], tad spąstų nematodams atsiradimas yra konvergencinės evoliucijos pavyzdys.
Grybeliai, augantys ant gyvų gyvūnų odos epidermio, plaukų, nagų, žvynų ar plunksnų yra ne plėšrūs, o parazitai ar komensalai. Tuo tarpu vabzdžių patogeninius grybus, kurie pradžioje parazituoja vabzdžiuose, po to juos užmuša, o tada jau ardo žuvusio vabzdžio kūną, kartais irgi vadina plėšriais. Remiamasi tuo, kad jie veikia kaip plėšrūnai – užmuša auką, o po to ja maitinasi. Vieni tokių grybų auga daugiausia vabzdžio lavone (pvz., Ophiocordyceps unilateralis), kiti – jo kūno paviršiuje (pvz., Laboulbeniales).