Pjeras Bezuchovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pjeras Bezuchovas ir Nataša Rostova 1956 m. ,,Karas ir taika" filmo ekranizacijoje.

Pjeras Bezuchovas (rusiškai: Пьер Безухов, Пётр Кириллович Безухов, ar Pierre Bezuhov) – Levo Tolstojaus romano „Karas ir taika“ pagrindinis herojus.

Pjeras Bezuchovas – aristokratas, mylimiausias iš visų nesantuokinių senojo grafo vaikų. Ilgą laiką praleidęs Šveicarijoje. Prieš pat tėvo mirtį grįžo į Rusiją ir paveldėjo visus jo turtus. Pjeras vedė Eleną Kuraginą, tačiau santuoka buvo nelaiminga. Dėl įžeistos garbės kovojo dvikovoje su Dolochovu. Buvo geriausias kunigaikščio Andrejaus Bolkonskio draugas.

Prasidėjus 1812 metų karui, Pjeras sumanė pamatyti karą savo paties akimis. Jis kaip stebėtojas dalyvavo visuose pagrindiniuose mūšiuose. Papuolęs į prancūzų nelaisvę, vos nebuvo nužudytas. Nelaisvėje supranta, jog negalima įkaltinti sielos ir tarsi ima nebejausti pačios nelaisvės. Grįžęs namo, užmezgė ryšius su Nataša Rostova, Andrejaus Bolkonskio sužadėtine, kurią po Andrejaus mirties Pjeras vedė.

Romane „Karas ir taika“ yra nemažai „masoniškų“ Pjero pamąstymų. Jo pažinimo aistra ir domėjimasis religija vaizduojamas XIX a. neramumų kontekste. Pjeras - utopistas, žmogus ieškojęs savo kelio, savo tikslo, ko siekimą Napoleono žygis į Rusiją bei karas sudrumstė.