Pirminis ūkio sektorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Pirminis ūkio sektorius – (trijų ūkio sektorių modelyje) vadinama gavybos ir žaliavų perdirbimo į pusfabrikačius ūkio šaka. Taip pat prie pirminio sektoriaus priskiriamas žemės ūkis, žuvininkystė, miškų ūkis, medžioklė (agrarinis – gamybinis sektorius) ir žaliavų gavyba (anglis, nafta, metalo rūda ir t. t.).

Pirminis ūkio sektorius buvo pats pirmasis žmonijos istorijoje, jis prasidėjo nuo pirmykščių žmonių ekonominės veiklos (rinkimo ir medžioklės). Iki pat pramoninės revoliucijos pirminis sektorius vaidino svarbiausią vaidmenį pasaulinėje ekonomikoje, o pirminio sektoriaus saulėlydyje svarbiausias vaidmuo teko žemės ūkiui.

Dabar valstybės ūkyje pirminio sektoriaus dominavimas dažniausiai rodo žemą valstybės ar regiono ūkio išsivystymo lygį. Kaip pavyzdį galima pateikti daugumą Afrikos valstybių, kuriuose didelė žmonių dalis dirba žemės ūkyje. Bet yra ir išimčių. Pirminis sektorius yra pagrindinė ūkio šaka Persijos įlankos valstybėse (naftos gavyba), tokiose kaip Saudo Arabija, Kataras. Bet toks išsiskyrimas atsirado, dėl didelių naudingųjų iškasenų klodų ir kitų valstybių aukšto išsivystymo lygio.

Valstybės, kuriose vyrauja pirminis gamybos sektorius, vadinamos agrarinėmis ar iki industrinėmis.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]