Pirmasis Petro laiškas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Pirmasis Petro laiškas – viena iš Naujojo Testamento knygų.

Apaštalas Petras kupinas džiaugsmo dėl priklausymo Jėzui Kristui, to džiaugsmo negali užtemdyti jokie kentėjimai. Petras yra tikras, kad Jėzus mirė už žmonių nuodėmes, prisikėlė ir vėl sugrįš ateityje, kad kentėjimuose grūdinamas tikėjimas. Petras taip pat moko krikščionis tobuliau tarpusavyje bendrauti.

Turinys[taisyti | redaguoti kodą]

Laiške rašoma apie tikėjimą, viltį ir teisingą gyvenimą, teigiama, kad krikščionys yra išrinktoji tauta. Taip pat kalbama apie tai, kad Kristaus kentėjimai turi būti pavyzdys krikščionims. Rašoma ir apie žmonas bei vyrus, kentėjimus ir gerus darbus. Pateikiami patarimai Dievo žmonėms. Laiškas baigiamas linkėjimais.

Autorius ir parašymo laikas[taisyti | redaguoti kodą]

Greičiausiai Petras šį laišką rašė Romoje, tikriausiai 64 m., kai krikščionys buvo persekiojami Nerono. Laiškas adresuotas krikščionims, kurie gyveno dabartinės Turkijos vakarinėje ir šiaurinėje dalyje.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1992., 106 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]