Lietuvos Statutas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos Statutai – trys teisinių dokumentų rinkiniai, teisynai, sukurti XVI a. ir apibrėžę LDK teisinės sistemos pagrindą iki pat 1840 m. Kaip ir visoje Vidurio Europoje, XVI amžiaus pradžioje ir LDK skiriamas didelis dėmesys teisės kodifikavimui – teismams ir administracijai kilo didelių sunkumų dėl įstatymų išsibarstymo per daugybės privilegijų, ponų tarybos ir kunigaikščių sprendimų, skirtingose valstybės dalyse galiojančių skirtingų įstatymų. Pirmieji ketinimai kodifikuoti Lietuvos teisę pradėjo ryškėti 1501 m., tačiau pirmasis projektas seimui pristatytas tik 1522 m.
Pirmasis statutas patvirtintas 1529 m., vėliau parengti dar du pirmąjį statutą praplėtę teisynai:
- I Lietuvos Statutas (1529 m.), įtvirtinęs ponų privilegijuotą teisę;
- II Lietuvos Statutas (1566 m.), įteisinęs luomines reformas, įformino bajorų atstovavimą seime, renkamus bajorų žemės teismus;
- III Lietuvos Statutas (1588 m.), papildytas ir išsamiausias statutas.
LDK teisynai įtakojo kaimyninių šalių teisės raidą, pagal III Lietuvos Statutą buvo kuriamas, redaguojamas 1649 m. Rusijos Soboro teisynas.
Lietuvos Statutai galiojo iki 1840 m., carinei Rusijai panaikinus 1588 m. Lietuvos Statuto galiojimą.
[taisyti] I Lietuvos Statutas
I Lietuvos Statutas (didikiškas), Pirmasis Lietuvos Statutas, 1529 m. buvo sudarytas Ponų Tarybos iniciatyva.
Statutas pradėtas rengti XVI a. pradžioje, 1522 metais seimui pristatytas Mikalojaus Radvilos rengtas projektas, vėliau Statuto rengimui vadovavo Albertas Goštautas, 1522 metais tapęs LDK kancleriu ir Vilniaus vaivada.
I Statutas sudarytas iš 13 skyrių (244 straipsnių), kuriuose aptariama LDK politinė santvarka (I–III skyriai), teismų sistema (IV), privačios nuosavybės teisė (V–X), baudžiamoji teisė ir baudžiamasis procesas.
I Statutas:
- Praplėtė bajorų teises, bet valdžia ir toliau buvo didžiojo kunigaikščio ir ponų rankose;
- Įteisino valstiečių priklausomybę;
- Pakeitė teismų sistemą;
- Sulygino katalikų ir stačiatikių teises.
[taisyti] II Lietuvos Statutas
Antrasis Lietuvos Statutas buvo priimtas 1566 m. Jis įteisino luomines reformas, įformino bajorų atstovavimą seime, renkamus bajorų žemės teismus.
Pasirodžius I Statutui 1529 m., smulkioji bajorija buvo juo nepatenkinta ir reikalavo naujo. Naujos Statuto laidos klausimas buvo keliamas net keliuose seimuose. Seimų pataisytas, jis buvo nutartas įvesti 1564 m., tačiau tuo metu vyko karas su Maskva ir tik 1566 m. 10 žmonių komisija (5 katalikai ir 5 stačiatikiai) paruošė II Statuto redakciją. Į jį jau buvo įtraukti ir visi naujoviškumai, atsiradę dėl tuo metu padarytos pavietų ir teismų reformos.
Ši antroji laida buvo jau daug platesnė ir sistematizacijos atžvilgiu daug pažangesnė. Kaip tik tuo metu Lietuvoje vyko didelės permainos teisiniuose santykiuose: bajorija įgavo vis daugiau teisių, darėsi vieninteliu luomu, turinčiu visas teises, ir kūrė naują, panašią į Lenkijos, valstybinę santvarką. Todėl pamačius, kad ir antroji Statuto laida reikalinga pataisų, buvo pradėta rūpintis nauja Statuto laida dar tais pačiais 1566 m., tačiau ji, – trečia ir paskutinė laida, – teišėjo vos 1588 m.
