Pirio Žemė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pirio Žemės padėtis Grenlandijoje

Pirio Žemė - Grenlandijos pusiasalis, skalaujamas Arkties vandenyno. Šiame pusiasalyje yra šiauriausias Grenlandijos taškas - Moriso Džezupo kyšulys.

Geografinė padėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Pirio Žemę vakaruose nuo Grenlandijos atskiria Viktorijos fjordas, o pietuose ir pietryčiuose - Nepriklausomybės fjordas. Šiaurėje pusiasalį skalauja Arkties vandenynui priklausančios Linkolno ir Vandelio jūros. Frederiko E. Hydo fjordas, įsirėžęs į rytinę pusiasalio dalį 150 km, dalina Pirio Žemę į dvi dalis - šiaurinę ir pietinę. Pusiasalio pakrantės gausiai išraižytos fjordų.

Pirio Žemė nepriklauso jokiai Grenlandijos savivaldybei, ji įeina į Šiaurės Rytų Grenlandijos nacionalinio parko sudėtį. Pusiasalio plotas yra apie 57 000 km², ilgis iš rytų į vakarus apie 375 km, o iš šiaurės į pietus - apie 200 km. Jo šiauriausias taškas (Moriso Džezupo kyšulys) nutolęs nuo Šiaurės ašigalio 711,8 km. Vietovė kalnuota, Ruzvelto kalnuose ir mažai ištirtuose H. H. Benedikto kalnuose viršūnių aukštis siekia 1 950 m.

Pusiasalis nėra padengtas ledu. Jis laikomas šiauriausiu žemės tašku, kurio nekausto amžinasis įšalas, ypač pietinė Pirio Žemės dalis (pvz., Melvilio Žemė kiek šiauriau Nepriklausomybės kyšulio). Kritulių kiekis čia toks mažas (tik 25 - 200 mm sniego per metus), kad pusiasalis kartais vadinamas arktine dykuma. Ledu jis nebuvo padengtas nuo tada, kai baigėsi paskutinis ledynmetis. Visgi vakarinėje pusiasalio dalyje yra Hanso Tauseno apledėjimas - ten ledo storis yra apie 344 m.

Anksčiau Pirio Žemė buvo laikoma sala. Manyta, kad ją nuo Grenlandijos skiria Pirio kanalas, jungiantis Viktorijos ir Nepriklausomybės fjordus. Visgi ši teorija vėliau buvo paneigta.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirio Žemės atradėjas Robertas Piris

Pirio Žemė anksčiau buvo apgyvendinta inuitų genčių, kurios gyveno tuomet, kai klimatas buvo šiltesnis nei dabar. Išskiriamos 3 kultūros:

  • I Nepriklausomybės kultūra (apie 2000 m. pr. m. e.; seniausi radiniai datuojami 2400 m. pr. m. e.)
  • II Neprikalusomybės kūltūra (800 - 200 m. pr. m. e.)
  • Tulos kultūra (apie 1300 m.)

Pirio Žemė pavadinta tyrinėtojo Roberto Pirio garbei, kuris atrado šią teritoriją per savo tyrinėjimus 1891 m.- 1892 m.

Gyvūnija ir augmenija[taisyti | redaguoti kodą]

Pusiasalyje gyvena avijaučiai, poliarinės lapės, baltieji lokiai ir arktiniai kiškiai. Augmenija labai skurdi, ji dengia vos 5 % pusiasalio. Iš viso Pirio Žemėje auga 33 rūšys augalų.

Prieš porą milijonų metų klimatas Žemėje buvo šiltesnis, todėl čia net ir šiaurinėje dalyje augo maumedžiai, juodosios eglės, beržai, kukmedžiai ir tujos.

Tyrimų stotys[taisyti | redaguoti kodą]

Pietinėje pusiasalio dalyje esančiame Jorgeno Bronlundo fjorde yra įsikūrusios dvi arktinės tyrimų stotys - Bronlundhuso (pastatyta 1948 m.) ir Kapitono Haraldo Moltkės (įkurta 1972 m.) Abi stotys pastatytos danų tyrinėtojo Eigilio Knuto iniciatyva ir tapo daugybės pusiasalyje atliekamų tyrimų centrais.

Abi stotys yra nutolusios 10 km viena nuo kitos. Bronlundhuso stotis yra fjordo vakaruose, o Kapitono Haraldo Moltkės - rytuose. Susisiekimas tarp jų įmanomas tik vasarą, plaukiant valtimi.