Piotras Jefimenko

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Piotras Jefimenko
ukr. Петро Петрович Єфименко
rus. Пётр Петрович Ефименко
Gimė 1884 m. lapkričio 21 d.
Charkovas
Mirė 1969 m. balandžio 15 d. (84 metai)
Leningradas
Veikla ukrainiečių archeologas
Alma mater Peterburgo universitetas

Piotras Jefimenko (ukr. Петро Петрович Єфименко, rus. Пётр Петрович Ефименко, 1884 m. lapkričio 21 d. Charkovas1969 m. balandžio 15 d. Leningradas) – ukrainiečių archeologas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas etnografas Piotras Jefimenko, motina istorikė, pirmoji Rusijoje istorijos mokslų daktarė Aleksandra Jefimenko, sesuo poetė Tatjana Jefimenko. 1904-1906 m. studijavo istoriją Charkovo universitete, pašalintas už revoliucinę veiklą. 1906-1912 m. studijavo archeologiją Peterburgo universiteto Fizikos-matematikos fakultete. Baigęs universitetą paliktas jo aspirantūroje. 1942 m. Karališkojo antropologijos instituto Londone garbės narys, 1945 m. Ukrainos mokslų akademijos narys.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1900-1902 m. su kitais tyrė Oskolo ir Doneco baseinų archeologijos paminklus, jų aprašymas tapo pirmaisiais mokslo darbais. 1909 m. dalyvavo Mezino paleolito stovyklos kasinėjimuose, šios stovyklos kasinėjimai nulėmė jo tyrimų kryptį. 1923-1936 m. vadovavo kasinėjimams prie Dono, atrado ir ištyrė daug paleolito gyvenviečių.

Sukūrė naują paleolito paminklų tyrimo metodiką. Periodizavo TSRS europinės dalies paleolito stovyklas. Tyrė ir vėlesnius paminklus: III a.VIII a. Riazanės kapinyną, ankstyvuosius slavų piliakalnius; jų tyrimams pritaikė stratigrafinį tyrimo metodą.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pirmykštė bendruomenė, 1934 m., 1953 m.
  • Kostionkai, 1958 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Piotras Jefimenko. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 618 psl.