Piotras Jakiras
| Piotras Jakiras rus. Пётр Ионович Якир | |
|---|---|
| Gimė | 1923 m. sausio 20 d. Kijevas |
| Mirė | 1982 m. lapkričio 14 d. (59 metai) Maskva |
| Tėvas | Jona Jakiras |
| Vaikai | 1937-1956 kalintas lageriuose |
| Veikla | rusų disidentas, istorikas |
Piotras Jakiras (rus. Пётр Ионович Якир, 1923 m. sausio 20 Kijevas – 1982 m. lapkričio 14 d. Maskva) – rusų disidentas, istorikas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaip J. Jakiro sūnus 1937-1956 kalintas lageriuose. Nuo 1962 m. dirbo TSRS mokslų akademijos Istorijos institute, skaitė paskaitas apie stalinizmo nusikaltimus. Prisidėjo prie disidentų judėjimo, 1969 m. su kitais įkūrė Žmogaus teisių gynimo TSRS iniciatyvinę grupę. Per jį Maskvos ir Lietuvos disidentai palaikė ryšį su Vakarais. 1972 m. suimtas, 1973 m. nuteistas 3 m. kalėti ir 3 m. tremties. Tardymo metu bendradarbiavo su KGB, per teismą prisipažino esąs kaltas; remiantis jo parodymais mėginta diskredituoti disidentų judėjimą. 1974 m. paleistas.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Piotras Jakiras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 477 psl.