Pilypas Ruigys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Pilypas Ruigys (vok. Philipp Ruhig, lot. Philippus Ruhigius, 1675 kovo 31 d. Katinava, Stalupėnų apskritis1749 balandžio 6 d. Valtarkiemis, Gumbinės apskritis) – Mažosios Lietuvos filosofas, filologas, tautosakininkas, giesmių eiliuotojas, vertėjas, evangelikų liuteronų kunigas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

16921695 m. studijavo Karaliaučiaus universitete. 16951698 m. gyveno Kaune. Nuo 1708 m. iki gyvenimo pabaigos buvo Valtarkiemio (10 km nuo Tolminkiemio) kunigas, ten bendravo su Kristijonu Donelaičiu.

1708 m. parašė lotynišką studiją apie lietuvių kalbą ir liaudies dainas. 1745 m. paskelbė studiją „Lietuvių kalbos tyrinėjimas“ (Betrachtung der littauischen Sprache). 1747 m. išleido lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų žodyną, kuriame pateikė planetų, žvaigždynų ir dangaus reiškinių lietuviškų pavadinimų. 1727 m. išvertė dalį Naujojo Testamento, o 1735 m. – Biblijos. Ruigys kūrė ir vertė giesmes.