Pilypas Žukauskas
| Pilypas Žukauskas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1920 m. gegužės 26 d. Piatigorskas, Rusija |
| Mirė | 2014 m. birželio 7 d. (94 metai) |
| Tautybė | lietuvis |
| Sutuoktinis (-ė) | Elvyra Narutiene-Lukosevičius |
| Vaikai | dr. Vytautas Narutis Daine Narutyte-Quinn |
| Veikla | inžinierius, rezistentas, ateitininkas |
| Alma mater | 1949 m. Karlsrujės universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius | |
Pilypas Narutis-Žukauskas (1920 m. gegužės 26 d. Piatigorske, Rusija – 2014 m. birželio 7 d. Čikagoje, JAV) – Lietuvos inžinierius, ateitininkas, vienas iš pagrindinių 1941 m. birželio sukilimo organizatorių, antinacinės rezistencijos dalyvis, Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pilypas Žukauskas gimė Piatigorske, Stavropolio krašte, Rusijoje, kur tėvai buvo pasitraukę bėgdami nuo Pirmojo pasaulinio karo. 1920 m. šeima grįžo į Lietuvą, apsigyveno Panevėžyje. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, kurioje 1933 m. tapo ateitininku, o vėliau ir ateitininkų kuopos pirmininku. 1938 m. VDU Technikos fakultete pradėjo studijuoti elektrotechniką, 1938 m. įstojo į studentų technikų ateitininkų korporaciją „Grandis“.[1] Vėliau buvo išrinktas „Grandies“ valdybos nariu, 1940–1941 m. Studentų ateitininkų sąjungos (SAS) pirmininku, studentų koalicijos vadovu. Studentų koalicija buvo sukurta priešinantis tautininkų įtakai universitete, ją sudarė ateitininkai, varpininkai, socialistai, voldemarininkai, studentai skautai, ir dar kelios neutralios korporacijos. Iš Studentų koalicijos organizacijų vadovų buvo suformuota vadovybė, kurioje net 22 iš 32 narių (69 proc.) buvo ateitininkai.[2] Kauno LAF vadovaujantis centras pradėjo kurtis Kauno studentų korporacijų Studentų koalicijos pagrindu. Vienu aktyviausiu ateitininku ir „Grandies“ veikėju buvo Adolfas Damušis, šiai korporacijai priklausė Juozas Lukša-Daumantas ir jo brolis Jurgis Lukša.
1940 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, rudens semestro pradžioje visos studentų korporacijos uždarytos, jų veikla nutraukta. Visą turtą ir vėliavas okupantai įsakė perduoti komjaunimo organizacijai. Tačiau Studentų koalicijos veikla nelegaliai buvo tęsiama, jos vadovu liko Pilypas Žukauskas (slapyvardžiu Narutis). Narutis kartu su Adolfu Damušiu dalyvavo sudarant Laikinąją vyriausybę.
Pilypas Žukauskas buvo vienas iš 1940 m. Vėlinių dienos paminėjimo-demonstracijos organizatorių. Jos metu Kauno kapinėse susirinko apie 5 tūkst. žmonių, kurie, protestuodami prieš okupaciją, giedojo tautines giesmes.[3] Studentų koalicija laikui bėgant peraugo į LAF veiklą.[4] Sovietų okupantams suėmus ir ištrėmus tautos žiedą – Lietuvos karininkus, kareivius ir geriausius inteligentijos atstovus, reali dar nesunaikinta jėga liko studentija.[5]
1941 m. vasario pradžioje P. Žukauskas-Narutis pajuto, kad yra sekamas. Konspiracijos sumetimais pradėjo slapstytis, pasivadino Pilypu Naručiu ir šia pavarde įsigijo dokumentus. Taip jam liko oficiali Naručio pavardė.[6]
Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) narys, spausdino atsišaukimus. NKVD jį areštuojant – pabėgo. 1941 m. organizavo sukilimo štabą, kuris 1941 m. birželio 22 d. pradėjo sukilimą Kaune ir birželio 23 d. rytą paskelbė deklaraciją apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. 1941 m. rugsėjo 21 d. LAF uždarius, vokiečių gestapo areštuotas, tardytas, bet paleistas. Įsitraukė į Lietuvių fronto veiklą. Antinacinei rezistencijai suorganizavo bolševikų vykdyto genocido medžiagos rinkimą, slaptąsias spaustuves laikraščiui „Į laisvę“ ir kitiems leidiniams spausdinti.
1942 m. gegužės 23 d. gestapo vėl areštuotas, paleistas su sąlyga kas savaitę gestape registruotis. Naciams nepavykus Lietuvoje suorganizuoti SS bataliono, 1943 m. kovo 16 d. areštuotas ir su kitais įkaitais išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Frontui priartėjus, su kitais kaliniais 1945 m. sausio mėn. pabaigoje evakuotas, pateko į raudonarmiečių apsupimą. 1946 m. prasiveržė pro geležinę uždangą į Vakarus.
Vokietijoje studijavo, 1947 m. įsijungė į lietuvių studentų ir ateitininkų veiklą, atkūrė ateitininkų korporaciją „Grandis“. 1949 m. Karlsrujės universitete apgynė diplominį darbą. 1954–1955 m. Štutgarto universitete tęsė doktorantūros studijas.
1956 m. išvyko į JAV. Daug metų JAV automobilių koncerne „General Motors“ projektavo elektros bandymo stotis, radijo bangų kontrolės įrenginius kranams ir lokomotyvams. 1986 m. pastatė pirmąją Amerikoje kompiuteriais valdomą traukos motorų-generatorių bandymo stotį (EMG, La Grange, IL).
Aktyvus JAV lietuvių visuomeninėje, ypač ateitininkų, veikloje. LFBS (Lietuvių fronto bičiulių sambūrio) tarybos narys, VLIK’o valdybos vicepirmininkas. Bendradarbiavo išeivijos spaudoje, talkino „Lietuvių enciklopedijai“, suredagavo knygą „Juozas Urbšys. Atsiminimai“.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Narutis, Pilypas. Tautos Sukilimas: 1941 : Lietuvos Nepriklausomybei Atstatyti. Oak Lawn, Ill: P. Narutis, 1994. Print.
- Ateitininkai komunistų ir nacių kankiniai, red. L. Kerulis. P. Narutis, J. Prunskis, 1991.
- Mindaugas Bloznelis. Lietuvių frontas. Kaunas, 2008.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Mindaugas Bloznelis.Studentų technikų ateitininkų korporacija „Grandis“
- ↑ Dainius Noreika. 1941 m. Birželio sukilimas: fenomeno pažinimo ir vertinimo problemos
- ↑ Lietuvos gyventojų pasipriešinimas sovietinei okupacijai 1940–1941 metais
- ↑ A. Idzelis: istorikai dažnai nenaudoja visų šaltinių
- ↑ Pilypas Žukauskas-Narutis. 1941-ųjų birželį prisimenant
- ↑ Arūnas Bubnys. Pilypas Žukauskas-Narutis – Birželio sukilimo organizatorius ir Štuthofo kalinys.