Pilkoji tauriabudė
| Clitocybe nebularis |
|---|
_05-11-2020_(d.j.b.)_01.jpg) Pilkoji tauriabudė (Clitocybe nebularis) |
| Mokslinė klasifikacija |
 Index Fungorum
|
Pilkoji tauriabudė (lot. Clitocybe nebularis) – baltikinių (Tricholomataceae) šeimos, tauriabudžių (Clitocybe) genties grybų rūšis.
- Augimo vieta
Spygliuočių, mišrieji miškai, krūmokšniai, tarp žolių.
- Augimo laikas
Vasara (retai), ruduo (dažniau antroje pusėje).
- Pagrindiniai požymiai
Vaisiakūniai pelenų spalvos, stamboki, aštraus puvėsių, miltų kvapo.
Vaisiakūniai dideli arba dideli, tamprūs, mėsingi. Kepurėlė 7–12 (20) cm skersmens, iš pradžių apvali, iškili, vėliau paplokščia ar net įdubusi, su buku gūbreliu, matinė, plaušuota, mėsinga, pelenų spalvos. Lakšteliai balsvi, vėliau – gelsvos spalvos, tankūs, siauri, priaugtiniai arba pusiau nuaugtiniai. Kotas 7–12×1–3 cm, tamprus, plaušuotas, kartais į pagrindą storėjantis, balsvas, pilkšvas, rusvas, tvirtai suaugęs su substratu. Trama balta, pilkšva, aštraus, nemalonaus medienos, miltų kvapo, mekarti. Sporos 6–8×3–4,5 μm.
Būdingi požymiai: senos kepurėlės apsinešusios, baltai mūsuotos, lyg miltuotos.
Auga grupelėmis. Valgomas, vokiečių mikologų giriama. Dažna. Naudingas miškui – aktyviai ardo paklotę.
Labai panaši į Aleksandro tauriabudę, bet skiriasi pelenų spalvos vaisiakūniais, nemalonaus kvapo trama, ilgesniu, kietesniu kotu.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 112 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Pilkosios tauriabudės nuotraukos Archyvuota kopija 2008-07-04 iš Wayback Machine projekto.
