Pilkasis kardinolas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pilkasis kardinolas – viešai nesirodantis ir formaliai aukštų postų neužimantis asmuo, vaidinantis svarbų vaidmenį šalies politikoje ar institucijos gyvenime.
Termino kilmė [taisyti]
Karaliaus Liudviko XIII laikais Prancūziją realiai valdė kardinolas Rišelje. Jo kanceliarijos vadovas ir artimiausias bendražygis buvo kapucinas vienuolis tėvas Žozefas. Purpurinės spalvos sutaną dėvintis Rišelje pradėtas vadinti raudonuoju kardinolu, o pilkus vienuolio rūbus vilkintis tėvas Žozefas – pilkuoju kardinolu.[1]
Šis terminas išpopuliarėjo A.Diuma išleidus romaną „Trys muškietininkai“.
„Pilkieji kardinolai“ [taisyti]
„Pilkaisiais kardinolais“ buvo vadinami:
- rašytojas ir istorikas Konstantinas Pobedonoscevas (dėl savo įtakos carui Aleksandrui III)
- lenkų ir britų politikas Jozefas Retingeris (Europos Tarybos įkūrėjas)
- buvęs JAV Valstybės sekretorius Henris Kisindžeris
- Hitlerio asmeninis sekretorius Martinas Bormanas
- TSKP CK sekretorius, buvęs TSRS ideologas Michailas Suslovas ir kiti.
