Pijus Grigaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pijus Grigaitis
Gimė 1883 m. spalio 16 d.
Gudaičiai, Žvirgždaičių valsčius
Mirė 1969 m. gegužės 22 d. (85 metai)
Čikaga, JAV
Veikla žurnalistas, teisininkas, politinis, kultūros ir visuomenės veikėjas
Partija Lietuvos socialdemokratų partija
Alma mater 1933 m. Čikagos universitetas

Pijus Grigaitis (1883 m. spalio 16 d. Gudaičiuose, Žvirgždaičių valsčius, Naumiesčio apskritis – 1969 m. gegužės 22 d. Čikagoje) – žurnalistas, teisininkas, Lietuvos ir JAV lietuvių politinis, kultūros ir visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

18951903 m. mokėsi Marijampolės, nuo 4 klasės – Mintaujos gimnazijose. Studijavo Peterburge, dalyvavo Peterburgo lietuvių savitarpinės pašalpos draugijos veikloje. 1907 m. Berne baigė teisės mokslus ir dar dvejus metus studijavo filosofiją. [1] 1933 m. Čikagos universitete įgijo teisės daktaro laipsnį.

Dalyvavo „Kūdikėlio“ draugijos veikloje. 1901 m. Marijampolės gimnazijoje įsteigė slaptą moksleivių būrelį. 1903 m. vadovavo Artojų draugijai, vaidino Liaudies teatre, pradėjo savo veiklą Lietuvos socialdemokratų partijoje. 1905 m. Marijampolėje organizavo spektaklio „Amerika pirtyje“ pastatymą.

Dalyvavo 1905 m. įvykiuose, sakė ugningas kalbas, aiškino žmonėms įvykių reikšmę. 1905 m. gruodžio 21 d., vykstant į Gudelius, dragūnų suimtas, sumuštas ir įmestas į Suvalkų Kalvarijos, vėliau – į Suvalkų kalėjimą. 1906 m. karo teisme pasiūlyta mirties bausmė, bet, draugams padedant, jį užsistojo Rusijos premjeras Vitė ir byla buvo perduota civiliniam teismui. Kai paaiškėjo, jog ir tai nepadės, 1906 m. birželio 7 d. pabėgo iš Suvalkų kalėjimo ir netrukus išvyko į JAV rinkti aukų revoliucijos reikalams. Surinko apie 29 000 rublių, kuriuos per Revoliucijos rėmimo komitetą pasiuntė į Lietuvą.

1910 m. grįžo į Baltimorę, 19131914 m. redagavo „Pirmyn“, nuo 1914 m. iki 1960 m. – su pertraukomis – „Naujienų“ redaktorius. Redagavo žurnalą „Naujoji Gadynė“. 1914 m. lapkričio 2 d. Amerikos visuotiniame Lietuvių seime pasiūlė rezoliuciją, kad Lietuvai būtų pripažinta apsisprendimo teisė.

1933 m. su Jonu Griniumi rėmė S. Dariaus ir S. Girėno „Lituanicos“ skrydį, organizavo komitetą Felikso Vaitkaus skrydžiui finansuoti. Amerikos Lietuvių Tarybos organizatorius, nuolatinis jos Vykdomojo komiteto narys ir iki 1962 m. ALT CK sekretorius, vėliau – vicepirmininkas.

Dalyvavo visose lietuvių delegacijose į Baltuosius rūmus Lietuvos laisvinimo reikalais. Vienas iš Balfo organizatorių. 19451946 m. veikė JAV Kongresą, kad būtų priimtas įstatymas, leidžiantis į JAV įvažiuoti DP tremtiniams. SLA narys, Apšvietos komisijos pirmininkas, ALSS CK narys.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 155 psl.