Pijus Bukšnaitis
| Pijus Bukšnaitis | |
|---|---|
| Gimė | 1881 m. spalio 9 d. Laukiniškė, Jankų valsčius, Šakių apskritis |
| Mirė | 1967 m. liepos 28 d. (85 metai) Niujorkas |
| Veikla | vargonininkas, chorvedys, visuomenės ir kultūros veikėjas, spaudos darbuotojas |
Pijus Bukšnaitis (1881 m. spalio 9 d. Laukiniškėje, Jankų valsčius, Šakių apskritis – 1967 m. liepos 28 d. Niujorke, JAV) – vargonininkas, chorvedys, visuomenės ir kultūros veikėjas, spaudos darbuotojas.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iš pradžių muzikos mokėsi pas Griškabūdžio vargonininką B. Bendoraitį, lankė Veiverių mokytojų seminariją, vėliau gyvendamas Rusijoje, tęsė mokslą Žitomiro mokytojų seminarijoje (Ukraina), nuo 1902 m. lankė kunigo Gruberskio muzikos kursus Plocke (Baltarusija).
1899–1904 m. vargonininkavo Aleksandrijoje (Voluinės gubernija), nuo 1904 m. Lietuvoje, Skriaudžių parapijoje, vaikus mokė dainuoti, organizavo jaunimo chorus. Už dalyvavimą revoliucinėje veikloje 1905 m. iš vargonininko pareigų atleistas ir ištremtas iš Lietuvos.
Pabėgo į JAV ir apsigyveno Brukline. Gavo darbo banke, įsitraukė į visuomeninę veiklą, taip pat vadovavo chorams, rengė koncertus ir statė operetes. 1915 m. su K. Strumskiu iš anksčiau gyvavusių chorų suorganizavo operetės chorą, kuris dainavo net 34-iuose operečių spektakliuose, daug gastroliavo po lietuvių kolonijas. P. Bukšnaitis ir dainuodavo operečių spektakliuose. [2]
Daug nuveikė kaip žurnalistas, vertėjas, sukūrė operečių libretų. JAV 1906–1909 m. bendradarbiavo leidiniuose „Kova“, „Vienybė Lietuvninkų“, „Tėvynė“, „Lietuva“, redagavo laikraštį „Keleivis“. 1912–1918 m. – satyros ir humoro žurnalo „Tarka“, 1934–1937 m. savaitraščio „Vienybė“ redakcijos narys. [3]
Nuo 1909 m. Lietuvių socialistų sąjungos sekretorius, 1918–1920 m. Amerikos Lietuvių centrinio komiteto sekretorius, dirbo Lietuvių skautų sąjungoje.
Kūrė ir vertė eilėraščius, dainas, parašė libretus M. Petrausko operetėms „Velnias išradėjas“ ir „Šventoji naktis“ (1915 m.). Parašė komedijas „Mulkiai ir mulkinyčios“, „Literatas“, „Kajetonas“ ir kt. Išvertė į lietuvių kalbą keletą operečių ir operų libretų. Sukūrė solo dainų: „Razbaininkų daina“, „Vedu lankon bėrą žirgą" ir kt.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Revoliucinės giesmės: revoliucinių dainų rinkinys, 1908
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Žymūs kraštiečiai Archyvuota kopija 2019-06-09 iš Wayback Machine projekto. (Kazlų Rūdos viešoji biblioteka)
- ↑ Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 77 psl.