Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Koordinatės: 56°10′01″š. pl. 22°22′46″r. ilg. / 56.1669°š. pl. 22.3794°r. ilg. / 56.1669; 22.3794
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Pievėnų bažnyčia)

56°10′01″š. pl. 22°22′46″r. ilg. / 56.1669°š. pl. 22.3794°r. ilg. / 56.1669; 22.3794

Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia
Vyskupija Telšių
Dekanatas Mažeikių
Savivaldybė Mažeikių rajonas
Gyvenvietė Pievėnai
Adresas Felikso Važinskio g. 40
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta (įrengta) 1788 m.
Klebonas Boleslovas Jonauskas

Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia – bažnyčia, stovinti Pievėnų kaime, Pievio ir Saldupio (Ventos kairiųjų intakų) vandenskyroje. Savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą. Liaudies architektūros paminklas.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tirkšlių seniūnas Feliksas Važinskis 17761788 m. Pievėnuose pastatė medinę bažnyčią. Jai laikinai iš seniūnijos valdų paskirtas valakas žemės. Iki 1921 m. bažnyčia buvo Tirkšlių parapijos filija. Prie bažnyčios veikė pradžios mokykla, kurioje 1853 m. mokėsi 14 vaikų.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą, stačiakampio plano, su bokšteliu. Įrengti 3 altoriai. Prie bažnyčios yra dviaukštė varpinė: apatinė dalis sumūryta iš akmenų, viršutinė apkalta stačiomis lentomis, kapinėse – kryžius su koplytėle ir Šv. Roko skulptūra (XIX a., 1954 m. atnaujinta). Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Kultūrinė vertė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pievėnų bažnyčioje yra išlikęs vienintelis Europoje paprotys – teatralizuotas velykžydžių ir sargybinių kareivių budėjimas per Šv. Velykas.[2][3] 2005 m. laimėtas projektas ir pasiūti pagal išlikusią ikonografiją tarpukaryje naudoti autentiški velykžydžių drabužiai.

Bažnyčios šventoriuje augo 19 m aukščio ir 2,6 m skersmens liepa, 1986 m. paskelbta vietinės reikšmės gamtos paminklu. Ji turėjo du kamienus, kurie buvo surišti, bet vienas per 1993 m. audrą nulūžo. Po daugkartinių stiprių audrų liepa nulūžo. Jos vietoje pastatyta koplytėlė.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  2. Mūsų kaimynai pievėniškiai ir įdomi šv. Velykų nakties budėjimo tradicija kalvotoji.lt
  3. Amoniakas tikintiesiems po nosimis ir „velykžydžiai“: viduramžiška tradicija iki šiol kartojama tik vienoje Lietuvos bažnyčioje 15min.lt

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]