Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

56°10′01″š. pl. 22°22′46″r. ilg. / 56.1669°š. pl. 22.3794°r. ilg. / 56.1669; 22.3794

Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Vyskupija	Telšių
Dekanatas	Mažeikių
Savivaldybė	Mažeikių rajonas
Gyvenvietė	Pievėnai
Adresas	Felikso Važinskio g. 40
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1788 m.
Klebonas	Boleslovas Jonauskas

Kitos reikšmės – Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.

Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia – bažnyčia, stovinti Pievėnų kaime, Pievio ir Saldupio (Ventos kairiųjų intakų) vandenskyroje. Savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą. Liaudies architektūros paminklas.^[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tirkšlių seniūnas Feliksas Važinskis 1776–1788 m. Pievėnuose pastatė medinę bažnyčią. Jai laikinai iš seniūnijos valdų paskirtas valakas žemės. Iki 1921 m. bažnyčia buvo Tirkšlių parapijos filija. Prie bažnyčios veikė pradžios mokykla, kurioje 1853 m. mokėsi 14 vaikų.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą, stačiakampio plano, su bokšteliu. Įrengti 3 altoriai. Prie bažnyčios yra dviaukštė varpinė: apatinė dalis sumūryta iš akmenų, viršutinė apkalta stačiomis lentomis, kapinėse – kryžius su koplytėle ir Šv. Roko skulptūra (XIX a., 1954 m. atnaujinta). Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Kultūrinė vertė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pievėnų bažnyčioje yra išlikęs vienintelis Europoje paprotys – teatralizuotas velykžydžių ir sargybinių kareivių budėjimas per Šv. Velykas.^[2]^[3] 2005 m. laimėtas projektas ir pasiūti pagal išlikusią ikonografiją tarpukaryje naudoti autentiški velykžydžių drabužiai.

Bažnyčios šventoriuje augo 19 m aukščio ir 2,6 m skersmens liepa, 1986 m. paskelbta vietinės reikšmės gamtos paminklu. Ji turėjo du kamienus, kurie buvo surišti, bet vienas per 1993 m. audrą nulūžo. Po daugkartinių stiprių audrų liepa nulūžo. Jos vietoje pastatyta koplytėlė.