Pietų vandenynas
Pietų vandenynas (kartais vadinamas: Pietų poliarinis vandenynas arba Antarktidos vandenynas) – ketvirtas pagal dydį vandenynas pasaulyje.[1] Tai aplink Antarktidos žemyną esantys vandenys, neoficialiai įvardijami kaip penktasis vandenynas.
Ši teritorija, kaip atskira ekosistema, labai svarbi mokslinių tyrinėjimų atžvilgiu: vandenynų vandens judėjimas, visuotinio atšilimo tyrinėjimai bei kitais atžvilgiais.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atlanto, Ramusis ir Indijos vandenynai supa Antarktidą į pietus nuo 60-ojo pietų platumos laipsnio.
Plotas – 21 960 000 km².[2] Beveik visame vandenyno plote vidutinis gylis – 4000–5000 m, giliausia vieta prie Pietų Sandvičo salų – 7434 metrai.[2]
Dugno reljefas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dugną sudaro kelios dubumos, atskirtos povandeniniais kalnagūbriais. Antarktidos šelfas neįprastai gilus, nes visą Antarktidą slegia ledo masė, stumianti ją žemyn.
Vandenyno srovės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Srovių tekėjimas Pietų vandenyne yra sudėtingas. Ties Antarktida susidaro labai druskingas šaltas vanduo, kai po šelfiniais ledynais užšalus jūros vandeniui, iš jo išstumiamos druskos. Šis šaltas druskingas vanduo nugrimzta ir gelmėse teka į šiaurę.
Toliau nuo Antarktidos šaltas bet mažiau druskingas paviršinis vanduo teka šiaurės link. Šis galiausiai nusileidžia iki 2000-3000 m. gylio ir teka aplink visą Antarktidą tarp 50º p. platumos ir 60º p. platumos. Šalto vandens masės grimztančios ir tekančios šiaurės kryptimi, susilieja su antarktiniais vandenimis.
Didžiausią pasaulyje vandenynų srovių sistemą – Vakarų Vėjų srovę – sukelia vakarų vėjai, kurie nuolat stumia vandenį į rytus. Žiemą didžioji Pietų vandenyno dalis užšąla ir bendras jūrinio ledo plotas aplink Antarktidą padidėja 7-8 kartus.
Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pietų vandenyne pučia stipriausi vidutiniai vėjai nei kitur Žemėje. Dėl smarkių vėjų, didelių bangų ir ledo čia pavojinga plaukioti laivams. Vandens temperatūra nuo -2 iki +10 °C.
Gyvūnija ir augalija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apvelingo zonoje gausu planktono, kuris yra sudėtingos mitybos grandinės pagrindinė dalis. Svarbiausi planktoniniai organizmai yra krilis – vėžiagyviai, kurie minta fitoplanktonu bei jūrinio ledo dumbliais ir savo ruožtu teikia maistą žuvims, banginiams, ruoniams ir paukščiams.
Daugiausia yra gaudomi krilis ir dugne gyvenančios žuvys ilčiadančiai.
Vandenynui priklausančios jūros[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Pietų vandenynas, Antarkties vandenynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 211 psl.
- ↑ 2,0 2,1 Southern Ocean. The World Factbook. Nuoroda tikrinta 2022-02-10.
| |||||