Pieter Aertsen

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Piteris Artsenas (ol. Pieter Aertsen, 15081575 m. birželio 3 d.) – Nyderlandų renesanso dailininkas, laikomas vienu natiurmorto ir interjero scenų žanrų pradininkų Europos dailėje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piteris Artsenas gimė 1508 m. Amsterdame. 1535 m. įstojo į Antverpeno Šv. Luko dailininkų gildiją.[1] Tikriausiai į miestą atvyko keletą metų anksčiau. Buvo pramintas Ilguoju Piru (Lange Pier). 1542 m. vedė Kathelijne Bueckelaer, kuri buvo Artseno mokinio Joachim teta. Artsenas buvo svarbi jungtis tarp flamandų ir olandų dailės mokyklų. Kurį laiką jis gyveno pas Jeronimo Boscho pasekėją Jan Mandyn. Karjeros pradžioje Artsenas tapė tradiciškai religines scenas vietos bažnyčioms. Vėliau išgarsėjo kaimo valstiečių ir turgaus bei virtuvės scenų vaizdavimu. Tapė vaisius, daržoves, žuvis, duoną ir pan.[2] Šiuos elementus įtraukdavo net į religinius paveikslus („Kristus Mortos ir Marijos namuose“). Jo paveikslai rodo manieristinio vaizdavimo bruožus. 1556 m. Artsenas grįžo į Amsterdamą.[3] Daugelis jame tapytų altorinių paveikslų vėliau pražuvo Šiaurės Nyderlandams persivertus iš katalikybės į protestantizmą. Piteris Artsenas mirė 1575 m. birželio 3 d. Amsterdame. Jo sūnūs Pieter, Aert ir Dirck tapo žinomais dailininkais. Jo mokinys Joachim Bueckelaer toliau tesė Artseno dailės tematiką.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]