Pietų Korėjos tarptautiniai santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pietų Korėja
Emblem of South Korea.svg

Straipsnis iš serijos:
Pietų Korėjos politinė sistema


Valdžios struktūra

Konstitucija

Vykdomoji
Prezidentas (sąrašas)
Ministras pirmininkas (sąrašas)
Ministerijos

Įstatymų leidžiamoji
Nacionalinis Susirinkimas
Politinės partijos
NPP · DEP · LJP · Bak
DDP · KKP · NPP

Teisminė
Aukščiausiasis teismas
Konstitucinis teismas

Rinkimai

Prezidento rinkimai
1997· 2002· 2007· 2012

Parlamento rinkimai
2000· 2004· 2008· 2012

Kita

Administracinis suskirstymas
Tarptautiniai santykiai
Saulės Šviesos politika


Pietų Korėjos tarptautiniai santykiai yra Pietų Korėjos ryšiai su kitomis valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis.

Pietų Korėja palaiko diplomatinius santykius su daugiau nei 188 šalimis, nuo 1991 m. yra Jungtinių Tautų organizacijos narė, priklauso virš 50-čiai kitų tarptautinių organizacijų.

Azija[taisyti | redaguoti kodą]

Šiaurės Korėja[taisyti | redaguoti kodą]

Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos santykiai yra įtempti nuo pat abiejų valstybių susikūrimo, nepaisant nuolat pasikartojančių bandymų užmegzti glaudesnius ryšius.

Po Korėjos karo abi šalys santykius atnaujino 1972 m. Tuomet įvyko keli aukšto lygio susitikimai, pradėtos derybos dėl glaudesnio bendradarbiavimo, tačiau jos žlugo neradus bendro sutarimo. 1974 m. atrasti iš Šiaurės einantys tuneliai po demilitarizuota zona tik pablogino santykius.

Santykių atšilimą žymėjo 1984 m. pradėtos naujos derybos humanitariniais, ekonomikos, sporto klausimais. Jos vyko palyginti sėkmingai ir kitais metais buvo leista susitikti per karą išskirtoms šeimoms, vyko kultūriniai mainai. Tačiau derybos vėl pasiekė aklavietę kai buvo pereita prie gilesnių politinių klausimų.

Pasibaigus Šaltajam karui šalių santykiai vėl tapo įtempti dėl Šiaurės Korėjos vykdomos branduolinės programos. 1996 m. Šiaurė paskelbė nesilaikysianti po Korėjos karo pasirašytų paliaubų ir įvedė karinius dalinius į demilitarizuotą zoną. Krizę pavyko sureguliuoti po ilgų derybų.

1998 m. naujai išrinktas Pietų Korėjos prezidentas Kim Dedžiunas inicijavo naujos bendravimo su Šiaurės Korėja strategijos kūrimą. Ji buvo pavadinta Saulės Šviesos politika ir rėmėsi bendradarbiavimo skatinimu. Tų pačių metų balandį abi šalys atnaujino derybas Pekine, bet jose nebuvo pasiekta jokių sutarimų. 1999 m. birželį derybos vėl buvo atnaujintos, tačiau nutrūko kai to pačio mėnesio 15 d. įvyko abiejų valstybių jūros pajėgų konfliktas.

2000 m. balandį įvyko santykių atšilimas ir buvo susitarta dėl abiejų pusių lyderių susitikimo. Birželį Kim Dedžiunas nuvyko į Pchenjaną ir pasirašė penkių punktų susitarimą, liečiantį karinės įtampos mažinimą, taikos stiprinimą, išskirtų šeimų susitikimą ir ekonominių, socialinių bei kultūrinių ryšių plėtrą. Tuo pat metu įvyko ir išskirtų šeimų susitikimas. Tolimesnės derybos buvo lėtos, tačiau iki metų galo buvo susitarta dėl konkrečių humanitarinių ir saugumo klausimų. Visgi praktikoje daugelis jų buvo prastai įgyvendinami. 2001 m. santykiai vėl suprastėjo ir aktyvesnės derybos buvo atnaujintos 2002-taisiais. Tuometinis ministrų lygio susitikimas buvo nukreiptas į ekonominių ryšių stiprinimą, tačiau jas nutraukė žinia apie Šiaurės vykdomą atominę programą ir galimai kuriamą atominį ginklą.

Šiaurės vykdoma atominė programa greitai atšaldė dvišalius santykius. 2008 m. kovą, į valdžią Pietų Korėjoje atėjus griežtesnės politikos Šiaurės atžvilgiu šalininkui I Mjongbakui, Saulės Šviesos politikos strategija nustojo būti vykdoma, o 2010 m. lapkritį paskelbta apie jos pabaigą. Prie to prisidėjo ir Jonpjongo apšaudymo incidentas, po kurio tarp Šiaurės ir Pietų kelis mėnesius išliko viena stipriausių įtampu nuo Korėjos karo laikų, tačiau 2011 m. sausį buvo pradėta kalbėtis apie aukšto lygio karines derybas ir dialogo tarp valstybių atnaujinimą.

Japonija[taisyti | redaguoti kodą]

Pietų Korėjos ir Japonijos santykiai pasižymi tiek politiniais nesutarimais, tiek ir artimais ekonominiais ryšiais. Tarp nesutarimų aktualiausi yra: ginčas dėl Japonijos jūros pavadinimo; Japonijos ministrų pirmininkų vizitai į Yasukuni šventyklą, kurioje įšventinti Japonijos imperijos laikotarpiu žuvę žmonės; ginčytina Liankūro Uolų nuosavybė; istorinė atmintis, susijusi su Japonijos okupacijos laikotarpiu.

Abiejų šalių santykiai oficialiai buvo užmegzti 1965 m. birželį, pasirašius dvišalių santykių sutartį.

Kinija[taisyti | redaguoti kodą]

Formalūs dviašaliai santykiai tarp Kinijos ir Pietų Korėjos buvo užmegzti 1992 m. rugpjūčio 24 d.

Mongolija[taisyti | redaguoti kodą]

Santykiai su Mongolija užmegzti 1990 m. kovo 26 d.

Rusija[taisyti | redaguoti kodą]

Santykiai su Rusija buvo užmegzti po Sovietų Sąjungos žlugimo, 1991 m. Po dešimties metų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apsilankė Seule, o 2004-taisiais Pietų Korėjos prezidentas No Mu Hionas su oficialiu vizitu atvyko į Maskvą.

Amerika[taisyti | redaguoti kodą]

JAV[taisyti | redaguoti kodą]

JAV dalyvavo Korėjos padalijime, o vėliau prisidėjo ir prie Pietų Korėjos valstybės kūrimo, palaikė Pietų pusę Korėjos kare, pasirašė tarpusavio gynimo sutartį, pagal kurią susitariama dėl karinės pagalbos. Laikydamasi jos Pietų Korėja padėjo JAV Vietnamo kare. Be to, šalyje yra keli JAV kariniai padaliniai, vykdomos reguliarios dvišalės karinės pratybos.

Dabartinio prezidento I Mjongbako laikotarpiu abiejų šalių santykiai pastebimai sustiprėjo.

Europa[taisyti | redaguoti kodą]

Europos Sąjunga[taisyti | redaguoti kodą]

ES ir Pietų Korėją sieja svarbūs prekybiniai ryšiai. 2010 m. rugsėjį abi pusės patvirtino laisvos prekybos sutartį, kuri įsigaliojo 2011 m. liepos mėn.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. South Korea, europa.eu