Pietų kūgis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Pietų kūgis | |
 | |
| Plotas | 4 944 081 km² |
|---|---|
| Populiacija | 135 707 204 (2010 m. liepa) |
| Gyventojų tankumas | 27,45 žm./km² |
| Šalys | 3, 4 arba 5 |
| Demonimas | Pietų Amerika |
| Kalbos | ispanų kalba, portugalų kalba ir kitos Pietų Amerikos kalbos |
| Didžiausi urbanistiniai centrai (2010 m.) | 1.  Buenos Airės2.  Santjagas3.  Montevidėjas4. Kordoba5. Konsepsjonas6. Rosarijas7. Mendosa |
Pietų kūgis (isp. Cono Sur, port. Cone Sul) – geografinis regionas, sudarytas iš piečiausių Pietų Amerikos žemių, esančių į pietus nuo ir aplinkui Ožiaragio atogrąžą. Tradiciškai Pietų kūgis apima Argentiną, Čilę bei Urugvajų, ir yra vakaruose ribojamas Ramiojo vandenyno, rytuose – Atlanto vandenyno. Remiantis socialine ir politine geografija, Pietų kūgis apima Argentiną, Čilę, Urugvajų, Brazijos Pietų regioną ir kartais Paragvajų.[1]
Pietų kūgio šalių aukšta vidutinė gyvenimo trukmė, aukštas Lotynų Amerikos žmogaus socialinės raidos indeksas, aukštas gyvenimo lygis, reikšmingas dalyvavimas pasaulinėse rinkose ir auganti ekonomika.[2]
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Daugiausiai vyrauja vidutinių platumų klimatas, tačiau yra ir drėgno subtropinio, viduržemio, aukštumų tropinio, subarktinio, aukštumų šaltojo ir pusiau sausringų vidutinių platumų klimato juostų. Išskyrus šiaurės Argentinos regionus, visas Paragvajus, Argentinos-Brazilijos siena ir Atakamos dykuma retai kenčia nuo karščių. Be to, žiemai yra būdingos daugiausiai žemos temperatūros. Atakama yra sausiausia vieta Žemėje.
Vienas iš ypatingų regiono augalų yra araukarija – medis, augantis pietų Brazilijoje, Čilėje ir Argentinoje. Tai yra vienintelis vietinis pušūninis augalas, sutinkamas pietų pusrutulyje ir kilęs iš Pietų kūgio. Brazilinė araukarija, kadaise plačiai išplitusi pietų Brazilijoje, dabar yra pavojuje išnykti ir yra saugoma įstatymų. Argentinos, Urugvajaus ir pietų Brazilijos stepių regionai yra vadinami pampomis.
Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Be to, kad Pietų kūgio gyventojai vartoja tas pačias kalbas ir turi bendrą kolonijinį palikimą, jie garsėja išskirtinėmis futbolo tradicijomis ir turi aukščiausios klasės futbolo rinktines. Argentinos vyrų futbolo rinktinė ir Urugvajaus vyrų futbolo rinktinė laimėjo Pasaulio futbolo čempionatą du kartus, šios rinktinės, kartu su Brazilijos, yra vienintelės, kurios laimėjo taurę nebūdamos Europos dalimi. Argentina, Čilė, Urugvajus ir Brazilija buvo Pasaulio futbolo čempionato šeimininkėmis. Taip pat nacionalinės rinktinės iš regiono laimėjo kelis Olimpinius medalius futbolo šakoje. Taip pat futbolo klubai iš Pietų kūgio yra laimėję klubinius turnyrus: Pietų-Amerikos, Copa Interamericana ir Tarpžemyninę taurę.
Asado kepsniai yra Pietų kūgio kulinarinė tradicija. Ji atsirado iš Argentinos ir pietų Čilės gaučų ir iš Čilės huasų kaubojų kultūros. Pietų kūgyje kaubojai yra laikomi tautine tapatybės dalimi, jie aprašyti epe Martín Fierro. Matė yra populiari visame Pietų kūgyje, ypač Argentinoje, Paragvajuje ir Urugvajuje.
Į šį regioną XIX–XX a. atsikėlė daug europiečių, kurie, kartu su savo palikuonimis, stipriai paveikė Pietų kūgio šalių kultūrą, socialinį gyvenimą ir politiką. Jie padėjo organizuoti darbininkų judėjimą ir liaudies judėjimą už demokratiją, tačiau taip pat dalyvavo ir diktatūrose.
Šalys ir teritorijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Šalis arba Teritorija |
Plotas (km²) |
Gyventojų (2011) |
Gyventojų tankumas (žm./km²) |
Sostinė arba svarbiausias miestas |
|---|---|---|---|---|
| Argentina
|
2,780,400 | 40,091,359 | 14,42 | Buenos Airės |
| Čilė
|
756,096 | 17,094,275 | 22,60 | Santjagas |
| Urugvajus
|
176,215 | 3,424,595 | 19,43 | Montevidėjas |
| Iš viso | 3,712,711 | 60,610,229 | 16,32 |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Steven, F. (2001). „Regional Integration and Democratic Consolidation in the Southern Cone of Latin America“. Democratization. Routledge. 14: 75–100. ISBN 978-950-738-053-2. Nuoroda tikrinta 12 May 2009.
{{cite journal}}: Cite has empty unknown parameter:|coauthors=(pagalba)[neveikianti nuoroda] - ↑ Cómo hacer pesar las diferencias del Cono Sur Archyvuota kopija 2021-04-15 iš Wayback Machine projekto.