Pier Francesco Mola

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pjer Frančesko Molos autoportretas

Pjer Frančeskas Mola (it. Pier Francesco Mola, 16121666 m.) – XVII a. italų baroko tapytojas, piešėjas, ofortistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pjer Frančeskas Mola gimė 1612 m. Koldreryje netoli Lugano (dab. Šveicarija). Jo tėvas Džovanis Batista (1585–1665) nuo 1616 m. buvo architektas Vatikane. Apie Pjer Frančesko jaunystės metus žinoma mažai. Manoma, kad jis buvo susijęs su tapytojo Džiuzepės Čezario dirbtuvėmis Romoje. 1633−1640 ir 1641−1647 m. jis gyveno Šiaurės Italijoje. Tikriausiai gyveno Venecijoje. Jo darbai rodo labai gerą susipažinimą su Ticiano kūryba. Antrojo apsilankymo Š. Italijoje metu jis, tikėtina, dirbo su Frančesku Albaniu. Jo kūryba taip pat buvo reikšmingai paveikta Gverčino įtakos. 1641 m. Pjer Frančeskas apsilankė Koldreryje, kur pradėjo dekoruoti Naująją koplyčią Madonna del Carmelo bažnyčioje, kas buvo pirmuoju jo išlikusiu viešuoju užsakymu. Jis geriausiai žinomas mažų matmenų peizažais mitologiniais ir biblijiniais motyvais, kuriuose pasireiškė Venecijos ir Bolonijos mokyklų įtakos.

1647 m. grįžęs į Romą Pjer Frančeskas Mola nutapė altorinį paveikslą SS Domenico e Sisto bažnyčioje, 1650−1652 m. dirbo ties „Bakcho ir Ariadnės“ lubų freska Palazzo Costaguti rūmuose ir po to tapė Ravenos koplyčios šonines sienas Il Gesu bažnyčioje. 1656−57 m. nutapė freską „Juozapo pasisveikinimas su broliais“ Kvirinalo rūmų Aleksandro VII galerijoje. Jis dirbo remiamas princo Kamilo Pamfili, dekoravo Pamfili rūmus Netūno ir Valmontonės vietovėse. 1659−1664 m. jis turėjo teisinių ginčų su princu, dėl ko viena jo lubų freska buvo sunaikinta ir pakeista M. Prečio darbu. Jis nestokojo įtakingų užsakovų Romoje, tarp kurių buvo popiežius Aleksandras VII ir galinga Kolonų giminė. 1662 m. Pjer Frančeskas užėmė Šv. Luko akademijos Romoje vadovo postą, iš kurio pasitraukė sekančiais metais dėl prastos sveikatos. Mirė 1666 m. Romoje. Jis buvo sukūręs karikatūrų.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]