Pienocentras
Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“ – pieno perdirbimo įmonių asociacija Lietuvoje. Siekė išplėsti ir patobulinti pieno susirinkimą krašte, sustiprinti pieno perdirbimo bendrovių ekonominį pajėgumą, pakelti pieno produktų kokybę, patobulinti pardavimo organizaciją.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Centralinė Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių sąjunga „Pienocentras“ buvo įkurtas 1927 m. sausio 1 d. Šiai įmonei „Lietūkis“ perleido savo pieninių skyrius, kadangi pradėjo specializuotis ir plėsti savo pagrindinę veiklą – prekybą.
1923 m. prisijungus Klaipėdos kraštą, pirmoji pieno bendrovė pagal Didžiosios Lietuvos pavyzdį 1925 m. įkurta Kretingalėje, bet jos veikla nebuvo efektyvi.[1]
1928 m. „Pienocentras“ turėjo 241 pieninę ir 327 pieno surinkimo punktus, į kuriuos pieną pristatė 17 293 ūkininkai (jie pristatė 40 247 tonų pieno). 1939 m. pieninių sumažėjo iki 176, punktų išaugo iki 2159, į kuriuos 106 905 ūkininkai pristatė 499 297 tonų pieno. (pristatymas išaugo 12 kartų).
1939 m. kapitalas išaugo iki 10 mln. litų. 1939 m. Bendrovių sąjungos pieninės ir punktai pagamino 19,9 tūkst. tonų sviesto, iš kurio 17 300 tonų eksportavo. Sviesto ir kiaušinių eksportas 1939 m. sudarė 25 % viso Lietuvos eksporto.
„Pienocentrui“ remti Lietuvos Vyriausybė išleido 95 mln. litų; iš jų 84,4 mln. skyrė sviesto kainoms palaikyti, o 10 mln. litų – pieninėms ir pieno surinkimo punktams steigti.[2]
1940 m. rugpjūčio mėnesį okupacinė SSRS valdžia „Pienocentrą" nacionalizavo, jis tapo Mėsos ir pieno liaudies komisariato įmone, kuri „Pienocentro" vardu veikė iki 1948.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Pienocentras“, Mažosios Lietuvos enciklopedija, https://www.mle.lt/straipsniai/pienocentras
- ↑ Juozas Skirius: Kooperatyvų kūrimas ir akcinės bendrovės Lietuvoje
- ↑ „Pienocentras“, Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/straipsnis/pienocentras/