Pharrajimos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Gnome globe content.svg  Manoma, kad šis straipsnis skiria per mažai dėmesio vieniems geografiniams regionams ir per daug – kitiems.
Jei galite, subalansuotai perrašykite straipsnį, neskirdami jokiam regionui perdėto dėmesio. Taip pat galite padėti susitarti dėl sprendimo diskusijų puslapyje.

Pharrajimos (kitaip Porrajmos ar Pharrajimo, įvairiais romų dialektais reiškia sunaikinimą) – romų tautybės žmonių išžudymas, kurį naciai vykdė per Antrą pasaulinį karą. Balkanų romų aktyvistai naudoja terminą Samudaripen (masiniai žudymai), pirmą syk panaudotą lingvisto Marcel Courthiade.[1] Kiti alternatyvūs naudoti pavadinimai yra Kali Traš, Berša Bibahtale ar holokausto variacijos, kaip kad Holokosto.

Skaičiuojama, jog iš 947,500 Europoje prieš karą gyvenusių romų išžudyta tarp 130,000 ir 285,000 ar net daugiau. [2] [3]

Pharrajimos Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Vytautas Toleikis ištyrė romų genocidą Tarptautinei komisijai nacių ir sovietinio režimo nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. [4] Okupacijos metu žuvo maždaug 500 romų kilmės asmenų, t. y. maždaug kas trečias Lietuvos romas. [4] Nacių okupacijos laikais mėginta romus priskirti prie nenaudingų žmonių ir juos atskirti nuo visuomenės. Pirmosiomis karo savaitėmis Vokietijos pasienio miesteliuose buvo sušaudytų romų. Masiniai romų areštai prasidėjo 1942 m. vasarą ir rudenį. Operatyvinė SS grupė naikino romus. Daug jų sušaudyta, nunuodyta dujų kamerose. Romus vertė „savanoriškai“ sterilizuotis. Apie 1000 romų išvežta iš Lietuvos darbams. [4] Deportuojami romai būdavo laikinai patalpinami policijos areštinėse arba kalėjimuose. Vėliau jie būdavo išsiunčiami į paskirstymo punktą - Pravieniškių darbo stovyklą, kur dalis jų nužudyta. Vienos akcijos metu buvo sušaudyta apie 50 mažamečių vaikų, ir senelių, kaip netinkamų dirbti fizinį darbą. [4] Kiti toliau būdavo išvežami darbams į Štuthofo-Buchenvaldo koncentracijos stovyklas ir į Branderburgo lėktuvų gamyklą Vokietijoje, į Prancūzijos Boilingo Faringo ir Versalio stovyklas. Dalis romų karo pabaigoje išvežti į masines naikinimo stovyklas.

Romai buvo taip pat žudomi Šalčininkų rajone, netoli Kirtimų - Parubankos, Kauno IX forte bei Paneriuose.

Atminimas[taisyti | redaguoti kodą]

Vakarų Vokietija 1982 metais pripažino romų genocidą.

Lietuvoje, Panerių muziejuje kabo Trečiojo Reicho laikų dokumentas pasirašytas 1942 m. liepos 13 d., kuriame rašoma, kad „Lietuvoje čigonų nelikę“. [5]

Romų aukų atminimo diena yra rugpjūčio 2 diena. 1944 m. rugpjūčio 2-3 naktį, Aušvico-Birkenau koncentracinėje stovykloje nužudyta apie 3000 romų tautybės žmonių. Tai didžiausia romų tautos tragedija, įvykusi Antrojo Pasaulinio karo metu.

Vilniuje, Panerių memorialiniame parke nuo 2008 metų minima ši romų aukų diena. 2012 metų rugpjūčio 2 d. Romų visuomenės centras ir Čigonų bendrija "Čigonų laužas" ją minėjo kartu su pora dešimčių romų ir bičiuliais bei svečiais.[5]

2010 m., Josifas Tyčina, Lietuvos čigonų bendrijos „Čigonų laužas“ prezidentas, laišku prašė Lietuvos Seimą pažymėti buvusias Lietuvos taborų vietas, kasmet paminėti Lietuvos čigonų holokaustą ir ištirti Lietuvos čigonų likimą atskiruose Lietuvos regionuose. [6] 2012 m. vasario 14 d., Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba siūlė pripažinti Vokietijos okupacijos metais Lietuvoje nacių vykdytą čigonų/romų holokaustą ir buvusias čigonų/romų naikinimo vietas pažymėti memorialinėmis lentomis.[3]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://dosta.org/?q=node/37
  2. Niewyk, Donald L. The Columbia Guide to the Holocaust, Columbia University Press, 2000, ISBN 0-231-11200-9 Page 422
  3. 3,0 3,1 "Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos rezoliucija Dėl čigonų/romų holokausto?." Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 19 d..
  4. 4,0 4,1 4,2 4,3 "1941-1944 Nacių okupacija. Holokaustas ir kiti nacių nusikaltimai. Nežydų persekiojimas. Lietuvos čigonai nacistinės okupacijos metais. Vytautas Toleikis." Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 14 d..
  5. 5,0 5,1 "Irena Tumavičiūtė. 08 03. Romų holokausto aukų atminimas Lietuvoje." Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 19 d..
  6. "Josifas Tyčina. Kada bus minimas Lietuvos čigonų holokaustas?." Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 19 d..