Phagmodų dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tibetas-orn.png
Tibeto istorija
Tibeto priešistorė
Žanžungai, Supi, Monjulas, Dongnu, Fanas
Tibeto imperija (Njatrių dinastija)
Tibeto kunigaikštystės
Yuan dinastija
Phagmodų dinastija
Tibeto dalailamos
Čing dinastija
Tibetas 1911-1950 m.
KLR (Tibeto autonominis regionas)
Tibeto ist. regionai ir provincijos:
U-cangas, Amdo, Khamas, Čangtangas, Ladakas, Baltijulas, Ngaris, A. Himalajai, Sikimas, Butanas, Monjulas

Phagmodų dinastija (tibet. ཕག་མོ་གྲུ་པ་བཀའ་བརྒྱུད Phag-mo gru-pa bKa’-brgyud) - istorinė dinastija, valdžiusi Tibeto regioną U-cangąLasos miesto 1358-1635 m. Kartu taip vadinamas ir Tibeto istorijos laikotarpis.

Phagmo drupa sekta (1158-1358 m.)[taisyti | redaguoti kodą]

Dinastija kilo iš vienos Tibeto budizmo sektos vienuolių. Ši sekta, vadinama Phagmo Drupa Kagju, įkurta 1158 m. ir buvo viena iš 12 Kagjupa sektos atšakų. Jos įkūrėjas buvo Dordžė Gjalpo, vienas iš vienuolio Gompopa mokinių. Kadangi Dordžės Gjalpo trobelė, o vėliau ir vienuolynas, buvo Phagmo Drupa ("kiaulės perkėlos") vietovėje, netoli Nedongo miesto, taip buvo pavadinta ir jo sekta. Po jo mirties vienuolyno abatu tapo Čenga Drakpa Džungne (1175 – 1255).

Tuo metu Tibetą valdant Kinijos (mongolų) Juan dinastijai, šalyje įsiviešpatavo Sakjapa sekta. Ši sekta visą Tibetą padalino į 13 padalinių, valdomų vietininkų triponų. Trečiasis vienuolyno abatas Dordžė Pelis buvo paskirtas vietos Nedongo triponu, ir jo giminės tiek religinė, tiek politinė valdžia regione stiprėjo.

1322 m. šios giminės atstovas Čangčubas Gjalcenas buvo paskirtas nauju triponu. Tačiau kadangi jis pradėjo karą su kaimyniniu triponu, Sakjapos valdytojas Tibete (pončenas) jį pašalino iš pareigų, o vėliau (1352) vėl grąžino. Neramumai tuometinio Tibeto valdžios viršūnėse leido Čangčubui Gjalcenui pasinaudoti situacija ir užkariauti gretimų triponų žemes, užvaldant istorinę U provinciją aplink Lasą.

Dinastija (1358-1635 m.)[taisyti | redaguoti kodą]

1358 m. Čangčubas Gjalcenas išvedė savo armiją prieš Sakjapos valdytoją, nuvertė jį, ir paėmė valdžią visame Centriniame Tibete. Taip Tibete šimtą metų trukusį mongolų ir Sakjapos sektos viešpatavimą pakeitė Kagjupa sekta. Iš pradžių santykiai su mongolais nepapblogėjo, kadangi Čangčubas nevykdė su jais atviros konfrontacijos. Kuomet Juan dinastija buvo išvyta iš Kinijos, Tibetas de facto liko nebekontroliuojamas.

Tuo metu Tibete sugrąžintos senosios tradicijos, politinė sistema, teisė, senoji triponų administracija pakeista dzongų administracija, skatinta dėvėti tibetietiškus rūbus. Buvo pradėta kalbėti apie Tibeto imperijos laikų atgaivinimą. Phagmodų dinastijos įsigalėjimas laikomas Tibeto savivaldos susigrąžinimu. Phagmodų dinastijos atstovai vengė karaliaus titulo, vietoj jo naudodami titulą desi (sde srid), t. y. "regentas", XV a. įsigalėjo titulas gongma. Kadangi visi jie buvo vienuoliai ir negalėjo turėti vaikų, įpėdinis buvo renkamas iš gausios giminės susitarimo būdu.

1358-1435 m. buvo vienas brandžiausių Tibeto istorijos laikotarpių, nes valstybė buvo centralizuota, klestėjo kultūra, religija. Šiuo laikotarpiu veikė ir vienas žymiausių Tibete filosofų Congkhapa, įkūręs naują Gelugpa sektą.

1435 m. prasidėjus pilietiniam karui, Phagmodų kontroliuojamos teritorijos labai sumažėjo, jiems beliko tik U regionas, kai tuo tarpu gretimą Cangą ėmė valdyti priešiška Karmapa sekta ir Ringpungpa dinastija. Paskutinieji Phagmodai valdžią išlaikė tik Lasoje, iš kurios išvyti 1635 m., Tibete įsigalint dalai lamoms.