Petras Leonas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Petras Leonas (g. 1864 m. lapkričio 16 d. Leskavoje (Prienų raj.) – 1938 m. gegužės 12 d. Kaune) – vienas pirmųjų Lietuvos teisininkų, (teisės) sociologų, įvertintas mokslų daktaro honoris causa laipsniu; advokatas, teisės profesorius, visuomenės ir politinis veikėjas, Valstybės dūmos narys. Onos Leonaitės-Kairienės tėvas.
[taisyti] Biografija
1876–1884 m. Petras Leonas mokėsi Naumiesčio ir Šumskų pradžios mokyklose, sidabro medaliu baigė Marijampolės gimnaziją ir įstojo į Maskvos universiteto Gamtos ir matematikos fakultetą, po metų perėjo į Teisės fakultetą ir 1889 m. baigė teisę Maskvos universitete.
1890 – 1893 m. Petras Leonas dirbo Suvalkų apygardos teisme, 1893 – 1905 m. – teismo ir prokuratūros darbuotojas Taškente ir Samarkande. 1907 m. – II Valstybės dūmos narys nuo Suvalkų, rėmė kadetus. Lietuvos autonomijos projekto autorius.
1918 m. Petras Leonas kūrė partiją „Santaros“, jai vadovavo. Mykolo Sleževičiaus I ir II kabineto teisingumo ministras (1918 – 1919 m.), IV kabinete – vidaus reikalų ministras. Nuo 1922 m. – Lietuvos universiteto profesorius, Teisės fakulteto dekanas, 1932 m. rugsėjo 25 d. pripažintas VDU Garbės daktaro laipsnis.
Netgi po 1926 m. valstybės perversmo Petras Leonas priversdavo valdžią klausyti jo nuomonės, o neretai ir pats stodavo ginti „valstybės priešų“, pavyzdžiui, 1929 m. teisme gynė „Socialdemokrato“ redakciją, 1930 m. buvo advokatas „8 socialdemokratų“ byloje.
[taisyti] Mokslinė, publicistinė veikla
Petras Leonas išleido knygas „Teisės enciklopedijos paskaitos“ bei „Sociologijos paskaitos“, bendradarbiavo leidiniuose „Teisė“, „Kultūra“, „Teisių fakulteto darbai“, „Lietuvių tauta“ ir kt. Skelbtos atskiros studijos teisine tematika. 1933 – 1938 m. – oficialus žurnalo „Kultūra“ redaktorius.
