Petras Dočkus
Petras Dočkus (1889 m. gruodžio 1 d. Šileikoniuose, Šeduvos valsčius – 1982 m. Migonys, Kupiškio raj.) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baigė Sankt Peterburgo universiteto Gamtos fakultetą. Per Pirmąjį pasaulinį karą tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. 1917 m. baigė Sergijaus artilerijos mokyklą.
Nuo 1919 m. vasario mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1919 m. dalyvavo nepriklausomybės kovose su Raudonąja armija ir bermontininkais. 1920 m. balandžio mėn. perkeltas į Generalinio štabo literatūros skyrių, dirbo Tautų sąjungos komisijoje, buvo karinis atstovas Sovietų Rusijoje. Nuo 1920 m. lapkričio mėn. tarnavo 1-ajame artilerijos pulke.
1922 m. ir 1930 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1922–1924 m. mokėsi Fontenblo artilerijos mokykloje Prancūzijoje. Nuo 1925 m. kovo mėn. 3-ojo artilerijos pulko vado padėjėjas (pavaduotojas), nuo 1927 m. rugpjūčio mėn. pulko vadas. 1933 m. pulkininkas.
TSRS okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio 25 d. paleistas į atsargą. Lietuvos laikinoji vyriausybė 1941 m. birželio mėn. jį paskyrė Kėdainių karo komendantu. 1941–1944 m. Kėdainių apskrities viršininkas. 1944 m. liko Lietuvoje, slapstėsi, gyveno įvairiose vietose.[1]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1919 m. 1-ojo laipsnio Vyties Kryžius Nr.318
- 1928 m. Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas
- 1938 m. Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinas
- 1940 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio medalis
- 1928 m. Lietuvos Nepriklausomybės medalis
- 1936 m. Latvijos Trijų žvaigždžių 3-ojo laipsnio ordinas
- 1929 m. Latvijos Nepriklausomybės karo 10-mečio medalis
- 1926 m. Olandijos Oranjė-Nasau 4-ojo laipsnio ordinas su kardais
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Juozas Jankauskas. Petras Dočkus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 46 psl.