Petras Būtėnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Petras Būtėnas (1896 m. birželio 27 d. Dovydai, Joniškėlio valsčius1980 m. spalio 4 d. Bostonas. Palaidotas Toronte, 1996 m. palaikai perlaidoti Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kapinėse) – Lietuvos kalbininkas, visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brolis Julijonas Būtėnas. 19191923 m. Lietuvos kariuomenės savanoris. Nuo 1920 m. studijavo Aukštuosiuose kursuose, nuo 1922 m. – Lietuvos universitete, 1930 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą. K. Būgos, J. Jablonskio, J. Balčikonio mokinys. 19251944 m. dirbo mokytoju Panevėžyje, iki 1936 m. – mokytojų seminarijoje. Nuo 1939 m. Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys. 1940 m. liepos – 1941 m. sausio mėn. sovietinės valdžios kalintas Panevėžio kalėjime. 1941 m. su kitais leido savaitraštį „Išlaisvintasis panevėžietis“. 19411944 m. Panevėžio berniukų gimnazijos direktorius.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Suorganizavo lietuvių mokytojų kursus ir jiems 19451948 m. vadovavo, 1946 m. parengė Lietuvių kalbos konspektą mokytojų kursams ir gimnazijai. 19451948 m. redagavo laikraštį „Lietuvių informacija“, 19461948 m. žurnalą „Žingsniai“. 1949 m. persikėlė į JAV. Dirbo laikraštyje „Keleivis“, Lietuviškosios enciklopedijos redakcijoje.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrė lietuvių kalbos tarmes, kirčiavimą, senovės lietuvių etnines ribas. Prisidėjo prie „Lietuvių kalbos žodyno“ rengimo, užrašė daugiau kaip 8000 žodžių. Rinko tautosaką, 1925 m. parengė „Lietuvių tautotyros žinių ir senienų rinkimo programą“, kaupė medžiagą seniesiems Lietuvos vietovardžiams tirti.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Zigmas ZinkevičiusPetras Būtėnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 667 psl.