Petraičių šeimoje
| Petraičių šeimoje | |
 | |
| Žanras | Situacijų komedija |
|---|---|
| Kūrėjas (-ai) | Galina Dauguvietytė |
| Scenarijaus autorius (-iai) | Galina Dauguvietytė, Kazys Bagdonavičius |
| Režisierius (-iai) | Galina Dauguvietytė |
| Vaidina | Petras Likša Konstancija Bialopetraviečienė Bronius Talačka Julija Adamkevičienė Aldona Vederaitė Pranas Stankevičius Irena Lukoševičienė |
| Kilmės šalis |  Lietuva |
| Sezonų skaičius | 8 |
| Trukmė | 10-60 min. |
| Transliacija | |
| Originalus kanalas | LTV |
| Originalus laikotarpis | 1964 gruodžio 24 d. – 1972 m. |
Petraičių šeimoje – pirmasis lietuviškas serialas[1], skirtas visai šeimai. 8 metus transliuotas tiesiogiai[2], buvo kultiniu.[3]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasak serialo autorės (angl. showrunner) G. Dauguvietytės, idėja kurti „Petraičių šeimą“ kilo XX a. viduryje klausantis Lenkijos radijo, kuriame transliuota populiari Lenkijoje laida „Kuznecovų šeima“. Viešėdama Leningrade G. Dauguvietytė vienoje studijoje atsitiktinai aptiko neįgyvendintą serialo scenarijų. Leningradiečiai irgi bandė sukurti kažką panašaus į „Kuznecovų šeimą“. Grįžusi į Vilnių G. Dauguvietytė emėsi kurti naują serialą.[4]
Iš pradžių serialas buvo G. Dauguvietytės kurtos laidos „Kultūra ir buitis“ dalimi, pirmasis epizodas truko 10 min. Vėliau ilgėjo iki 15, 20, 30, 40 min. Tuomet tapo valandos trukmės serialu, atsiskyrė nuo laidos.[5]
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Serialas transliuotas tiesiogiai kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį, apie 21-22 val. TV studijoje įrengtame „Petraičių 3 kambarių bute“ (su baldais, tikromis durimis ir dujine virykle, ant kurios Petraitienė galėjo iš tikrųjų virti)[6], tarsi televizijos teatre, vaidinta tiesiogiai į eterį.
XX a. viduryje televizija transliacijų neįrašinėdavo, tad išliko vos kelios (nufilmuotos iš TV ekrano) „Petraičių šeimos“ serijos.
Filmuojant operatoriams teko kuo tyliau stumdyti kameras tarp kambarių, o mikrofonus kabinti virš aktorių galvų taip, kad jie nepakliūtų į kadrą (kartais to nepavykdavo išvengti). Intarpai su scenomis iš miesto ir kitais vaizdais buvo nufilmuojami iš anksto, jie buvo komediniai, be teksto, su lydinčia muzika kaip Čarlio Čaplino filmuose. Vaidinimų generalinė repeticija buvo daroma ryte, aptariant bei pataisant aktorių darbą, dialogus, scenarijaus detales, neišvengiant ir improvizacijų. Masinių scenų aktoriais buvo televizijos darbuotojai: rūbininkai, butaforininkai, siuvėjai ir kt.
Populiarumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Serialas buvo populiariausia televizijos laida Lietuvoje. Tai lėmė profesionali vaidyba ir siužeto aštrumas, kuriant tikrovės ir išmonės ryšį eilinės Petraičių šeimos gyvenimo kronikose. Sėkmę įtakojo ir gerai parinkti personažai, pvz., rašantis beprasmę disertaciją mokslininkas Pranas įkūnijo atotrūkį tarp „popierinio“ mokslo ir jo praktinės naudos, o manieringa „smetoniška“ ponia Julija – perdėtą miesčioniškumą ir pan. Buvo kritikavusių aktorių populiarumą, piktnaudžiavimą juo (jiems buvo atviros visos durys, prieinami tarybinių laikų „deficitai“).
Gerų atsiliepimų netrūko tiek vietinėje spaudoje,[7] tiek užsienyje. Čekoslovakijos, Lenkijos, Maskvos [8] [9] žurnalistai važiavo aprašyti serialo fenomeno. Jie stebėjosi, kaip cenzūra leido rodyti tuomet klestėjusias vagystes, kyšius. Tačiau serialas patiko tuomečiam LKP vadovui Antanui Sniečkui, apie tai jis yra pats rašęs Maskvos spaudoje.[10]
1971 m. scenarijaus autoriai G. Dauguvietytė ir Kazys Bagdonavičius gavo TSRS Žurnalistų sąjungos premiją už TV pjesių ciklą „Petraičių šeimoje“.[11]
Pabaiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kūrėjai pakluso sovietinei cenzūrai, valdžia nebuvo kritikuojama. Nerodyta jokių nuogybių. Gyvenimo „negerovės“ pateiktos su humoru.
Serialas nutrūkimo priežastys:
- Seriale pašieptų vagių ir kyšininkų nepasitenkinimas, jų užtarimas „iš aukščiau“. Kita vertus, netrūko skeptikų dėl per menkos gyvenimo problemų kritikos;
- Spaudimas iš TV vadovo Jono Januičio. Kūrybinė grupė kaltinta neprofesionalumu, nauji scenarijai atmesti kaip „išsisėmę“, nebetinkantys ir pan.; vienu iš pretekstų tapo J. Januičio viešas papeikimas vienai iš pagrindinių aktorių už neva amoralų elgesį, pašalinant ją iš trupės;
- 1974 m. LKP Pirmuoju sekretoriumi tapus Petrui Griškevičiui sustiprėjo cenzūra.
Tęsinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1973 m. sukurtos serialo tęsinio „99 bute“ dvi serijos. Jose rodytas Petraičių dukters Irenos ir jos vyro Sauliaus šeimos gyvenimas. Tęsinys populiarumo nesulaukė, daugiau serijų nekurta.
Kūrybinė grupė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Režisierė – Galina Dauguvietytė,
- Scenarijus – Galina Dauguvietytė, Kazys Bagdonavičius,
- Dailininkė – Genovaitė Narkevičienė,
- Garso režisierius – Algimantas Apanavičius,
- Operatoriai – Jonas Marcinkevičius, Jonas Gurskas, Jonas Botyrius, Vygintas Grigonis.
Serialo kūrėjai dalyvavo kuriant kitus lietuviškus serialus: „Sveika, Irena“ (1984–1985 m., „Mudu abudu“ (1992–1993 m.), „Mudu abudu ir kiti“ (1993–1997 m.).
Vaidino[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Petras Likša – Petras Petraitis,
- Konstancija Bialopetraviečienė – Konstancija Petraitienė,
- Irena Lukoševičienė – Nijolė, Petraičių dukra (mokytoja),
- Bronius Talačka – Saulius, Petraičių žentas (nelabai vykęs aktorius),
- Pranas Stankevičius – Pranas (Petraičių šeimos draugas, mokslininkas, atitrūkęs nuo realaus gyvenimo),
- Aldona Vederaitė – Aldona, Prano žmona,
- Julija Adamkevičienė – ponia Julija („smetoniškų“ manierų ponia).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ https://www.vle.lt/straipsnis/serialas/
- ↑ http://www.budas.lt/naujienu-portalas-budas-lt/idomybes/46266-sovietine-ir-dabartine-televizija-problematikos-raida
- ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/veidai/14/1450758/charizmatiskaja-dauguvietyte-prisimenant-karo-pazenklinta-jaunyste-3-5-myleto-vyro-ir-nuodemes-kuriu-gailejosi
- ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/116124/a-siaurusevicius-g-dauguvietyte-buvo-paruosusi-ir-savo-laidotuviu-scenariju
- ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/1116220/sveciuose-pas-petraiciu-seima-tiesiogines-serialo-transliacijos-ir-aktoriu-improvizacijos
- ↑ https://www.lrytas.lt/zmones/tv-antena/2015/10/10/news/-petraiciu-seima-lietuviski-simpsonai-uzvalde-ziurovu-sielas-2955768
- ↑ Vida Statkevičiūtė, Lietuviskasis „kentauras“, savaitraštyje „Literatūra ir menas“, 1971.05.08
- ↑ J. Koginov Znakomtes:Petraitisy, laikraštyje „Pravda“, 1971.04.20
- ↑ Vladimir Derevickij, V semejnom krugu, žurnale „Žurnalist“, 1970 m., Nr.6
- ↑ Antanas Sniečkus, Obščestvo i efir, žurnale „Televidenije i radioveščianije“, 1971 m., nr.3
- ↑ Premija už pjesių ciklą „Petraičių šeimoje“
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Galina Dauguvietytė, Perpetuum mobile, (sud. Inga Liutkevičienė) Tyto Alba, Vilnius, 2002, 218-238 p. ISBN 9986-16-231-9.
- Galina Dauguvietytė, Post scriptum, (sud. Inga Liutkevičienė) Tyto Alba, Vilnius, 2006, 121-129 p. ISBN 9986-16-497-4
- Jonas Januitis, Užvakar ir šiandien: atsiminimai, Rosma, 1998, 329-330 p. ISBN 9986-00-230-3
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |