Peteris Barisonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peteris Barisonas
latv. Pēteris Barisons
Gimė 1904 m. balandžio 18 d.
Sėlpilis
Mirė 1947 m. liepos 13 d. (43 metai)
Sėlpilis
Veikla latvių kompozitorius

Peteris Barisonas (latv. Pēteris Barisons, 1904 m. balandžio 18 m. Sėlpilis, dab. Jekabpilio savivaldybė1947 m. liepos 13 m. ten pat) – latvių kompozitorius, pedagogas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1934 m. Rygos konservatorijoje baigė J. Vytuolio kompozicijos ir J. Mednio dirigavimo klases. Rygos konservatorijos dėstytojas, nuo 1945 m. profesorius.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė dvi simfonijas (1935 m., 1939 m.), simfonines poemas „Lyguo“ (Līgo 1936 m.) ir „Legenda“ (Teika 1937 m.), siuitą Gėlių girlianda (Žiedu vija 1937 m.), „Latvišką rapsodiją“ fortepijonui ir orkestrui (Latvju rapsodija 1945 m.), kantatų, chorų, romansų.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vaclovas JuodpusisPeteris Barisonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 653 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]