Perkūnkiemis

Koordinatės: 54°46′26″š. pl. 24°39′04″r. ilg. / 54.774°š. pl. 24.651°r. ilg. / 54.774; 24.651 (Perkūnkiemis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie Perkūnkiemiu vadinamą Vilniaus dalį žr. Pavilionys (Perkūnkiemis).
Perkūnkiemis
Gyvenvietė panaikinta 1972 m.
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Perkūnkiemis
Perkūnkiemis
54°46′26″š. pl. 24°39′04″r. ilg. / 54.774°š. pl. 24.651°r. ilg. / 54.774; 24.651 (Perkūnkiemis)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Elektrėnų savivaldybės vėliava Elektrėnų savivaldybė
Seniūnija Elektrėnų seniūnija

Perkūnkiemis – buvęs kaimas Elektrėnų savivaldybėje, dabartinėje Elektrėnų miesto Lietuvos elektrinės teritorijoje.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Perkūnkiemis pažodžiui reiškia Perkūno kiemą, kur sandas „kiemas“ reiškia kaimą arba gyvenvietę. Liaudies etimologija pasakoja padavimus apie Perkūną – lietuvių kariuomenės pagalbininką ir mūšio su kryžiuočiais ar švedais, įvykusio Perkūnkiemio apylinkėse, didvyrį. Sunkiausiu metu jis neva vienas sumušęs visus priešus.

Kita vertus, Gojaus miškas, seniau priklausęs Perkūnkiemio bajorams, leidžia daryti prielaidą apie senąją šventvietę. V–XII a. pilkapiai Gojaus miške leidžia spėti, kad galėjo būti ryšys tarp Perkūnui skirtos šventvietės (galbūt ąžuolo ar miško dalies) ir su mirusiųjų kultu susijusių priešistorinių laidojimo vietų.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. minimas bajorkaimis Trakų apskrityje.[2] Statant Elektrėnų jėgainę ir patvenkus Strėvos upę, apie 1960 m. kaimas užlietas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. ? Trakų apskritis
1950 m. Vievio valsčius
19501954 m. ? Vievio rajonas
19541960 m. Pakalniškių apylinkė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 1923 m.
1902 m. 1923 m.sur.[3]
37 65


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ona Rasutė Šakienė. Elektrėnams praeities gali pavydėti daugelis kitų Lietuvos regionų centrų. Kronika.lt (tikrinta 2023-04-10).
  2. Perkunakemia. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 11 psl. (lenk.)
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.