Pentium

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Nuvola kdict glass.png  Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas!
Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus).
Intel Pentium 100 MHz
Intel Pentium II 266 MHz

PentiumIntel gaminami x86 šeimos penktosios kartos mikroprocesoriai. Turi aukštagamybinius procesorius Intel, dirbančius nuo 60 iki 200 MHz dažniais. Programiškai suderintas su ankstesniais Intel mikroprocesoriais, ir leidžia naudoti programinę įrangą anksčiau pagamintiems personaliniams kompiuteriams.

Pirmieji Pentium šeimos atstovai buvo sukurti pagal BiKMOP technologiją su 0,8 mikrono 5 voltų įtampa ir turėjo savyje 3,1 milijonų tranzistorių. Vėlesni procesoriai – Pentium 90 ir 100 MHz – naudoja technologiją BiKMOP su 0,6 mikrono 3,3 voltų įtampa ir turi savyje 3,3 milijonų tranzistorių. Nuo Pentium 120 MHz naudojama technologija KMOP, 0,35 mikronų ir maitinimo įtampa sumažinta iki 2,8V.

Skiriant nuo ankstesnių mikroprocesorių su x86 komandų sistema, Pentium šeimos processoriai turi visa eilę technologinių naujienų, tarp kurių:

  • Architektūra artima superskaliarinei;
  • Komandoms ir duomenims atskira cache-atmintis;
  • Perėjimų nusakymas;
  • Aukštaeilinės operacijos su slankiu kableliu;
  • Patobulinta 64-bitų duomenų šina;
  • Duomenų vientisumo aparatinis aprūpinimas;
  • SL-technologija su galimybe valdyti energijos vartojimą;
  • Daugiaprocessorinis palaikymas;
  • Veikimo monitoringas;
  • Skirtingų atminties puslapio matmenų palaikymas;

Naujausiuose savo procesoriuose „Intel“ įdiegė DRM apsaugos technologijas. Be didelės pompastikos į rinką buvo išleisti „Pentium D“ serijos 820, 830 ir 840 modelių procesoriai bei jiems skirtas 945 modelio lustų rinkinys. Naujieji dviejų branduolių procesoriai aparatiniame lygmenyje realizuos „Microsoft“ sukurtą apsaugos nuo kopijavimo technologiją. Tokiu būdu labai apsunkindama galimybes nelegaliai nukopijuoti ar atkurti kūrinius, apsaugotus šiuo būdu.

Šaltinis „Digit Online“

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Vikiteka