Pensilvaninis pelėnas
| Microtus pennsylvanicus |
|---|
 Pensilvaninis pelėnas (Microtus pennsylvanicus) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Microtus pennsylvanicus Ord, 1815 |
 Paplitimas |
Pensilvaninis pelėnas[1] (Microtus pennsylvanicus) – vidutinio dydžio žiurkėninių (Cricetidae) šeimos graužikas. Paplitęs Šiaurės Amerikoje – beveik visoje Kanadoje (išskyrus pačią Arktį), pietų ir vidurio Aliaskoje, šiaurės ir šiaurės rytų JAV.
Tai 14–19,5 cm ilgio gyvūnas, sveriantis 33–50 g. Uodega 3,3–6,4 cm ilgio. Minkštieji kailio plaukai tamsiai pilki prie pašaknų, oranžiniai ir geltoni per vidurį, o galiukai tamsesni. Kietieji plaukai daugiausia tamsiai rudi. Kailių atspalviai pas skirtingus individus skiriasi.[2]
Pensilvaninio pelėno patelė jauniklių gali atsivesti kas 3 savaites. Vadą sudaro 1–11 (paprastai 4–6) jaunikliai. Jie gimsta beplaukiai, akli, bet po 8 dienų praregi, o po 12–14 atjunksta ir tampa savarankiški. Gamtoje išgyvena paprastai 2–3 mėnesius, bet nelaisvėje – iki 2 metų.[2]
Gyvena įvairiuose žolynuose – pakelėse, pievose, laukuose, viksvynuose, atvirose pelkėse. Karštuoju metų laiku paprastai aktyvūs naktimis, šaltuoju – dienomis. Maitinasi žole, lapais, vaisiais, sėklomis, esant badui ėda vabzdžius, lervas, dvėselieną, gali suėsti savo jauniklius.[2]
Pensilvaniniai pelėnai – įvairių paukščių, žinduolių, gyvačių grobis. Perneša įvairius parazitus. Žemės ūkio kenkėjai (naikina liucernas, artišokus, Briuselio kopūstus, morkas, kalafiorus, bulves, cukrinius runkelius, kviečius, gali apgraužti medelius).[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Žinduolių pavadinimų žodynas: lotynų, lietuvių, anglų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbomis / [rengė P. Bluzma (ats. red.), R. Mažeikytė, E. Mickevičius, J. Prūsaitė, K. Baranauskas, R. Baleišis]. – Vilnius : Ekologijos inst. l-kla, 2002
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Microtus_pennsylvanicus,ADW – Animal Diversity Web. University of Michigan, Museum of Zoology.