Penkialapis balamedis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Tabebuia impetiginosa | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Penkialapis balamedis (Tabebuia impetiginosa) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Penkialapis balamedis (lot. Tabebuia impetiginosa, isp. lapacho rosado) – bignonijinių (Bignoniaceae) šeimos lapus metanti medžių rūšis. Paplitusi nuo Meksikos šiaurėje iki Argentinos pietuose. Plačiai paplitęs Čiako regione.
Užauga 30 m aukščio. Kamienas aukštas, bešakis, išsšakoja tik pačioje viršūnėje. Lapai priešiniai, elipsiški, auga ant 2-3 cm ilgio lapkočių. Mediena tvirta, turtinga taninu. Žiedai susitelkę rausvuose žiedynuose, gausiai žydinčiuose liepos-rugsėjo mėnesiais.
