Penkių imperatorių metai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Senovinėje miniatiūroje – Romos imperatoriai Komodas, Pertinakas ir Didijus Julianas

Penkių imperatorių metaiRomos imperijos laikotarpis 193 m. e. m., per kuriuos pasikeitė 5 imperatoriai: Pertinakas, Didijus Julianas, Septimijus Severas, Pescenijus Nigras ir Klodijus Albinas. Jie pagarsėjo kaip neramumų, pilietinio karo imperijoje kilimo iniciatoriai.

193 metai prasidėjo Antoninų dinastijos atstovo, Marko Aurelijaus sūnaus Komodo nužudymu naujųjų metų išvakarėse, 192 m. gruodžio 31 d. ir miesto prefekto Pertinako paskyrimu imperatoriumi 193 m. sausio 1 d. Didijus Julianas užėmė sostą, nupirkęs jį iš pretorionų gvardijos sargybos, po to kai ji 193 m. kovo 28 d. nužudė imperatorių Pertinaką. Tai sukėlė 193–197 m. Romos pilietinį karą, kuriame jis pralaimėjo, ir jo įpėdinis Septimijus Severas nuteisė Didijų Julianą mirties bausme, taip pat įvykdė mirties bausmę gvardijos sargybiniams, dalyvavusiems Pertinako nužudyme. Be Septimijaus Severo Panonijoje, imperatoriaus valdžios įnirtingai siekė ir ją gavo pilietinio karo pasėkoje Pescenijus Nigras Syrijoje (Syria) bei Klodijus Albinas Britanijoje (Britannia Romana).