Pelynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Artemisia absinthium
Pelynas (Artemisia absinthium)
Pelynas (Artemisia absinthium)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Astražiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Asteridae)
Šeima: Astriniai
(Wikispecies-logo.svg Asteraceae)
Gentis: Kietis
(Wikispecies-logo.svg Artemisia)
Rūšis: Pelynas
(Wikispecies-logo.svg Artemisia absinthium)

Pelynas, arba kartusis kietis, pelūnas, metėlis, kartėlis (lot. Artemisia absinthium, vok. Wermut, angl. Absinth wormwood) – kiečių (Asteraceae) genties augalas.

Daugiametis, 60-100 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias arba kylantis, kiek briaunuotas, lapuotas, prie pamato sumedėjęs, viršūninė dalis šakota, plaukuotas. Lapai pražanginiai, apšepę baltais plaukeliais, pamatiniai 6-9 cm ilgio ir 3-7 cm pločio, 2-3 kartus plunksniškai suskaidyti. Žiedynai - rutuliški, 2,5-5 mm skersmens graižai. Vainikėliai šviesiai geltoni. Lukštavaisis apie 1 mm ilgio, plokščias, neryškiaivagotas. Žydi liepos - rugpjūčio mėn., lukštavaisiai subręsta rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis. Auga dykvietėse, šiukšlynuose, skurdžioje žemėje.

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pelynas

Šio augalas yra viena iš stipraus alkoholinio gėrimo – absento, tapusio bohemos simboliu, sudedamųjų dalių. Paplitęs mitas, jog absentas dėl pelynuose esančios medžiagos tujono sukelia haliucinacijas bei psichikos sutrikimus, tačiau tyrimai parodė, jog tujono koncentracija absente yra gerokai per maža tokiam poveikiui[1].

Naudojamas kaip prieskonis, ypač alkoholiniam gėrimui vermutui.

Rizikos[taisyti | redaguoti kodą]

1998 metais JAV maisto ir vaistų kontrolės tarnyba įspėjo visuomenę jog pelynas maisto papilduose gali sukelti nervų sistemos sutrikimus pasireiškiančius rankų bei kojų tirpimu, mąstymo sunkumais, nesugebėjimu koncentruoti dėmesį bei paralyžiumi[2].

Vaistinė žaliava[taisyti | redaguoti kodą]

Vaistinei žaliavai vartojamos iki 25 cm ilgio žydinčios viršūnės. Jos pjaunamos pradėjus augalams žydėti. Žaliavoje yra 0,5-2 % eterinio aliejaus, karčiųjų glikozidų, 142-224 mg% askorbino rūgšties, 31-46 mg% karotino, 4,03-7,68 mg% rauginių medžiagų, organinių rūgščių: obuolių, nikotino, gintaro, vyno.

Vaistinės savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Pelynas yra labai kartus ir dažnai vartojamas kaip vaistinis augalas. Pagrindinė indikacija – esant virškinamo trakto sutrikimams. Vartojamas liaudies medicinoje nuo tulžies pūslės, kepenų ligų, kirmėlių. Vartojamas sumažėjus apetitui bei sergant kvėpavimo organų ligomis. 1 puodeliui reikia 1/2 šaukštelio žaliavos, gerti kelis kartus per dieną, likus pusei valandos iki valgio. Negalima perdozuoti, nes per didelė pelynų dozė gali sukelti vėmimą ir traukulius.


Commons-logo.svg Vikiteka: Pelynas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka