Pelno mokestis prie pajamų šaltinio

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Pelno mokestis prie pajamų šaltinio – mokestis, kuriuo apmokestinamos užsienio fizinių ir juridinių asmenų ne per Lietuvoje esančią nuolatinę buveinę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos teritorijoje. Mokestį į biudžetą turi sumokėti Lietuvos vienetas, išmokantis pajamas užsienio vienetui. Mokestį prie pajamų šaltinio reglamentuoja Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymas.

Mokesčio objektai[taisyti | redaguoti kodą]

  • palūkanos;
  • pajamos iš paskirstytojo pelno (dividendai) už Lietuvos vieneto akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą;
  • autorinio atlyginimo, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos, įskaitant LR PMĮ 4 str. 5 dalyje nustatytus atvejus;
  • pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize;
  • atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know how);
  • gautos pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą arba išnuomotą nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;
  • kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos.

Mokesčio tarifai[taisyti | redaguoti kodą]

2001 m. gruodžio 20 d. LR PMĮ nustatytas 10 proc. tarifas, kuriuo apmokestinama visa aukščiau išvardintų pajamų (išskyrus dividendus) suma be atskaitymų.

2001 m. gruodžio 20 d. LR PMĮ nustatytas 15 proc. tarifas pajamoms iš paskirstytojo pelno.

Dvigubo apmokestinimo išvengimas[taisyti | redaguoti kodą]

Jeigu Lietuva su užsienio valstybe yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, ir užsienio šalyje tam tikros rūšies pajamos yra neapmokestinamos arba apmokestinamos mažesniu tarifu nei nustatyta LR PMĮ, taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje nustatytos taisyklės.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]