Peleniškių piliakalnis
| Peleniškių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Peleniškių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Pakruojo rajonas | ||
| Seniūnija | Pašvitinio seniūnija | ||
| Aukštis | 8 m | ||
| Plotas | 50x25 m | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - XIII a. | ||
| Žvalgytas | 1968 | ||
| Registro Nr. | A610KP / 23861, 23862, 5392 / AR706 | ||
Peleniškių piliakalnis su gyvenviete, Kalnuočių piliakalnis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A610KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR706) – piliakalnis Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, prie Peleniškių ir Kalnuočių kaimų, Pašvitinio seniūnija. Pasiekiamas keliu Linkuva – Pašvitinys Peleniškiuose pasukus į kairę pietų kryptimi ir pavažiavus 330 m pro buvusias dirbtuves – yra priekyje, kiek dešiniau.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje netoli Šiurpės dešiniojo kranto. Iš pietų jį juosia pelkėtas Šiurpės slėnis, iš vakarų – pelkė, iš kitų pusių – žemi laukai. Šlaitai statūs, apie 8 m aukščio. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 50x25 m dydžio, 2 m žemesne vakarine dalimi, su 1 m aukščio pylimais galuose: pietuose – 9 m, šiaurėje – 18 m pločio. Geriau išlikęs pietinis pylimas. Jis apie 10 m ilgio ir 1 m aukščio nuo aikštelės, šiaurinis jau beveik visai išskleistas. Šiaurinėje piliakalnio papėdėje iškastas 10 m pločio, 3 m gylio griovys, atkertantis žemesnį trikampį kalvos smaigalį.
Piliakalnis apardytas 1910 m. jame pradėjus laidoti mirusiuosius. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę praretintais lapuočiais ir pušimis.
Pietinėje, pietvakarinėje ir rytinėje pašlaitėse, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos.[1]
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1968 m. atliko Juozas Šliavas ir Žeimelio vidurinės mokyklos moksleiviai. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – XIII a.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Žagarės piliakalnis 48 km Kalnelio piliakalnis 20 km |
Žeimelio piliakalnis 16 km |
| ||||||||
| Papilės piliakalnis 65 km Rekčių piliakalnis 62 km |
|
Ąžuolpamūšės piliakalnis 38 km | |||||||||
| Velžių piliakalnis 42 km Ramulėnų piliakalnis 36 km |
Pakalniškių piliakalnis (Radviliškis) 40 km Raginėnų piliakalnis 38 km |
Tričių piliakalnis 11 km Šimonių piliakalnis 30 km Kiūčių piliakalnis 47 km | |||||||||
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Kalnuočių piliakalnis iš pietų pusės -
Kalnuočių piliakalnis iš vakarų pusės
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 132–133 (Nr. 566)
- Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 66.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.151.
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC archyvas. F.1. Ap.1. B.73. P.278-287.
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899. c. 60.
- Juozas Šliavas. Kai kurios pastabos žiemgalių klausimu // Kraštotyra. V., 1967. P.57-58.
- J. Šliavas. Perkūno kerštas. Pelaniškių kaimo legenda // Auksinė varpa (Pakruojis). 1968, balandžio 4 d.
- J. Šliavas. Pašvitinio-Linkuvos apylinkių archeologiniai paminklai // Kraštotyra. V., 1970. P.119-120;