Peanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Peanas (gr. παιήων, παιάν, παιών) – senovės Graikijos poezijos žanras, himnas dievams.

Tiksli žodžio peanas reikšmė nėra žinoma, nors galbūt jis susijęs su gydymo sritimi ir dievo Apolono kaip Peano aspektu, kuris veikė kaip dievas gydytojas. Peanai buvo himnai Apolonui kaip dievui gydytojui, jo seseriai Artemidei ir Asklepijui, kitam dievui gydytojui. Peanus pradžiui dainuodavo ištikus kokioms ypatingoms nelaimėms, tokioms kaip epidemijos. Peanų atlikimas turėdavo nukreipti bėdas į šoną arba būdavo padėka jų atsikračius. Vėliau peanus ėmė atlikti ir kitų dievų garbei, kitomis progomis. Pvz., dorėnai peanus dainuodavo prieš išeidami į žygį, prieš išplaukiant laivynui, po pergalės. Atikoje peanais vadindavo dainas, kuriuos dainuodavo puotaujančių choras, kai būdavo nuliejama vyno dievams ar didvyriams. Tradicija peanus dainuoti pokyliuose, ypač baigiant puotą, kai kai dievams aukodavo vyno, buvo labai sena.

Vieta, kur anksčiausiai buvo žinomi peanai, manoma, buvo Kreta. Manoma, kad į žemyninę Graikiją (pvz., į Spartą) šią poezijos rūšį atgabeno poetas Taletas.

Peanuose naudojamu eilėdaros metru buvo peonas (vienas ilgas skiemuo, trys trumpi), kurio pavadinimas susijęs su žanro pavadinimu. Kitas juose naudojamas metras buvo kretikas arba amfimakras (ilgas skiemuo, trumpas, ilgas). Metro pavadinimas kretikas matyt susijęs su žanro kilme Kretoje.

Atliekant peanus Apolono ir Asklepijaus garbei paprastai būdavo naudojamas priedainis Ije pean (gr. ἰή παιάν). Manoma, kad peanai buvo maldos forma, o jų žodžiai ir melodija išreikšdavo narsą ir pasitikėjimą, net jei pasveikimas ar pergalė dar tik būdavo numanomi. Būdavo sakoma, kad visos aimanos liaujasi, kai pasigirsta priedainis Ije pean .

Peanus dainuodavo bent keli žmonės, kurių vienas vesdavo melodiją. Dainininkai dainuodavo arba sėdėdami prie stalo, arba žygiuodami susitelkę į kompaktišką grupę. Spartiečiai žodžiu gr. παιὰν ἐμβατήριος vadindavo peanus, kuriuos dainuodavo žygiuodami į kautynes. Juos dainuodavo Apolono šventėse. Jau nuo labai ankstyvų laikų jie būdavo atliekami Apolono šventyklose.

Vėlyvaisiais laikais peanus dainuodavo ir mirtingųjų šlovei. Pvz., Aleksino sukurtą peaną Delfuose dainavo karaliaus Kratero Makedoniečio garbei. Plutarcho laikais chalkidikiečiai vis dar peanais šlovino savo geradarį Titą Kvinktijų Flamininą (Titus Quinctius Flamininus).