Peškopija
| Peškopija alb. Peshkopi | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Albanija
|
| Apskritis | Diberio apskritis |
| Apygarda | Diberio apygarda |
| Gyventojų | 13 251 |
| Altitudė | 650 m |
 Vikiteka |
Peškopija |
| Kirčiavimas | Peškòpija |
Peškopija – miestas vakarinėje Albanijos dalyje, 187 km nuo šalies sostinės Tiranos ir 20 km į vakarus nuo kaimyninės Makedonijos sienos. Dauguma gyventojų sudaro albanai – daugiausia musulmonai.
Miestas įsikūręs kalnuotoje vietovėje, abipus Juodojo Drinio upės – žemiausioje Dibrės apygardos ir apskrities vietoje. Miesto apylinkės gausios mineralinių gydomųjų versmių ir naudigųjų chromo rūdos ir marmuro telkinių, kurie dėl susiklosčiusios ekonominės padėties nėra eksploatuojami. Miesto apylinkėse yra gausu nedidelių ledyninės kilmės ežerų.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Senovės laikais šios vietovės buvo apgyvendintos jau nuo akmens amžiaus. Vienos pirmiausių šias teritorijas apgyvendino senosios šių vietų gyventojos – ilyrų gentys. Peškopija, kaip ir visa dabartinės Albanijos teritorija, nuo seno buvo senovės valstybių Graikijos, Romos imperijos – sudėtyje, kurių kultūra labai smarkiai paveikė vietos gyventojus ir jų kultūrą.
Dabartinis miesto pavadinimas yra kildinamas iš senovės graikų kalbos žodžio „episcopi“, reiškiančio „vyskupo sostą“, ir nurodančio ankstyvosios krikščionybės klestėjimą Balkanų pusiasalyje. Nuo VI a. pabaigos į Balkanų pusiasalio regioną ėmus intensyviai skverbtis slavams, palaipsniui ši vietovė buvo apgyvendinta slavų genčių – dabartinių makedonų ir bulgarų protėvių.
Viduriniais amžiais miestas ilgą laiką priklausė Bizantijos imperijai, vėliau Bulgarijos ir Serbijos karalystėms, Epyro Despotijai.
Nuo XV a. Peškopija atiteko Osmanų imperijai, kuriai valdant pradėjo plisti islamas, ėmė gausėti albanų persikelėlių ir prasidėjo vietinių slavų albanizacija, kol galiausiai, 1912 m., Albanijai paskelbus nepriklausiomybę, šis miestas atiteko naujai susikūrusiai valstybei. Iki nepriklausomybės paskelbimo, miestas buvo tik nereikšmingas turgaus miestelis, buvęs tik šešėliu kaimyninio Makedonijos Respublikoje esančio Debaro miesto.
1912 m., šaliai paskelbus nepriklausomybę, miestas atiteko Albanijai. 1939 m., II pasaulinio karo išvakarėse, kaip ir visa Albanija, buvo okupuotas Italijos kariuomenės, 1943 m. miestas buvo okuopuotas Vokietijos, 1944 m. galutinai išvaduotas vietos komunistų partizanų.
Valdant komunistams, mieste buvo vystoma pramonė, spartinama industrializacija. 1990 m., po vienpartinės sistemos žlugimo, miestas buvo susidūręs su visą Albaniją kamavusiais ekonominiais sunkumais.
Architektūra ir archeologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dėl istorijos bėgyje išlikusio menko miesto ekonomino ir socialinio vaidmens, kaimyninėje Makedonijoje esančio Debaro miesto konkurencijos, mieste nėra ošlikę daug turtingos architektūros pavyzdžių. Yra išlikę keletas Osmanų laikų gyvenamųjų namų, kelios mečetės. Komunistinės diktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų mažaaukščių gyvenamųjų namų, pramonės įmonių.
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- KF Korabi Peshkopi - futbolo klubas.