Pečiajuostė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vokietijos kaizeris ir Prūsijos karalius Frydrichas III (1831 – 1888) su munduru su akselbantais.
Pečiajuostės iš arti

Pečiajuostė, kitaip – akselbantas (iš vok. Achselband, kur Achsel 'petys' + Band 'juosta, kaspinas') – karinės uniformos puošinys, puošni pinta juostelė (aukso, sidabro, kartais kitų spalvų) su metaliniais antgaliais, segama vienu galu prie dešiniojo antpečio ar epoleto, kitu – prie vienos iš sagaskylių. Taip prisegtos juostelės vidurinė dalis būna nukarusi žemyn.

Pečiajuostė – adjutantų, generalinio štabo karininkų, kai kurių dalinių kareivių uniformos dalis. Dažniau pasitaiko paradinėse uniformose.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pečiajuostės pirmą kartą pasirodė XVII a. viduryje V. Europos armijose. Yra keli aiškinimai, kaip pečiajuostės atsirado. Viena hipotezė teigia, kad pirmieji akselbantai buvo virvelės matavimams, o metaliniai antgaliai – pieštukai. Kita hipotezė sako, kad akselbantus sugalvojo prieš Ispaniją dėl nepriklausomybės kovojantys Nyderlandų gyventojai, kurie ėmė nešioti virveles, kad išreikštų ryžtą kovoti ir nebijoti būti pakartiems ant tų virvučių.[reikalingas šaltinis]

Kanada[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monarcho ar monarcho paskirtųjų valdininkų adjutantai pečiajuostes nešioja ant dešiniojo peties. Pečiajuostes su antpečiais dėvi generalgubernatorių kariniai adjutantai. Pečiajuostės būna auksaspalvės su žalvariniais antgaliais.
Provincijų gubernatorių (leitenantgubernatorių) adjutantai irgi dėvi tokias pačias pečiajuostes, tačiau jie nenešioja antpečių.

Ant kairiojo peties pečiajuostes nešioja generolų ir admirolų bei diplomatų adjutantai.

Rusija ir TSRS[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rusijos armijoje pečiajuostės pasirodė 1762 m. 1763 m. akselbantus gavo muškietininkų ir grenadierių batalionai. Karininkų akselbantai buvo paauksuoti ar pasidabruoti, o kareivių – pinti iš siūlų.

XIX a. pab. – XX a. pr. akselbantai buvo generolų, fligel-adjutantų, Generalinio štabo karininkų ir visų adjutantų bei žandarų uniformos dalis. Panaikinti 1917 m.

Nuo 1972 m. sausio keičiant uniformą TSRS Tarybinėje Armijoje vėl buvo įvesti akselbantai. Juos gavo garbės sargybos kariai ir Maskvos įgulos jungtinio orkestro muzikantai. Tais pačiais metais pečiajuostes jau dėvėjo karinio parado Maskvoje Spalio revoliucijos garbei dalyviai kariškiai.

Dabartinėje Rusijos kariuomenėje akselbantus nešioja:

  • Garbės sargybos kuopų kariai
  • Karinių paradų dalyviai

Yra tradicija, kad demobilizuoti tikrosios tarnybos kariai (vad. dembeliai) savavališkai savo uniformas puošia savadarbiais akselbantais.

Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos kariuomenėje nešiojimo tvarką nustatė 1919 m. priimtas Krašto apsaugos ministerijos įstatymas. Nuo 1919 m. Lietuvoje dėvėti rusiško pavyzdžio, nuo 1934 m. – vokiško pavyzdžio akselbantai. Nuo 1990 m. Lietuvos kariuomenėje akselbantus nešioja generolai, gynybos štabo karininkai, gynybos atašė, adjutantai, garbės sargybos kuopos kariai ir muzikantai. Juos taip pat dėvi policijos ir Vidaus reikalų reikalų ministerijos darbuotojai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jonas Vaičenonis. Akselbantai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 245 psl.