Paysera
 | |
| Forma | UAB |
|---|---|
| Pramonė | finansinės technologijos |
| Įkurta | 2004 m. |
| Centrinė būstinė | Vilnius, Lietuva |
| Svarbiausi darbuotojai |
|
| Produktai | Įmokų surinkimas e. komercijoje, mobilioji programėlė, mokėjimo kortelė, valiutos konvertavimas |
| Paslaugos | elektroniniai mokėjimai |
| Pajamos |  €10.06 mln. (2022)[1] |
| Pelnas | €-2.4 mln. (2022)[2] |
| Savininkas (-ai) |
|
| Darbuotojų | ~160 Lietuvoje, ~500 pasaulyje (2023) |
| Tinklalapis | Paysera.lt |
Paysera – lietuviška finansinių technologijų įmonė, 2023 m. viena didžiausių[3] elektroninių pinigų įstaigų Lietuvoje. Prižiūrima Lietuvos banko veikia Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje.
Elektroninė komercija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinė įmonės veikla yra mokėjimų surinkimas e. komercijoje. Lietuvoje mokėjimus per „Paysera LT“ renka dauguma elektroninių parduotuvių.[4] Iš viso Baltijos šalyse ir kitur bendrovė renka pirkėjų atsiskaitymus daugiau nei 12-oje tūkst. elektroninių parduotuvių. Techniškai įmokų rinkimui yra naudojama integracija per programų sąsajas (API) arba įskiepius.[5]
Finansinės paslaugos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Teikia įmokų surinkimo e. komercijoje, taip pat einamosios sąskaitos (IBAN), pinigų pervedimo, valiutos konvertavimo, bilietų platinimo paslaugas[6], o nuo 2020 m. rugsėjo programėlėje pradėjo prekiauti investiciniu auksu.[7] 2019 m. per įmonės mokėjimų sistemą iš viso atlikta 5,9 mlrd. Eur piniginių operacijų, arba 16 mln. Eur operacijų kasdien.[8]
Platina su „Apple Pay“ ir „Google Pay“ suderinamas „Visa“ bekontaktes korteles, kurių leidėjas yra „Solaris“ (buv. „Contis“).[9]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2006 m. paleista mokėjimų platforma www.mokejimai.lt.
2012 m. Ūkio ministerija apdovanojo bendrovę „Už nuopelnus verslui“ ir pripažino ją geriausia „Inovatyvių sprendimų lyderio“ nominacijoje.[10]
2012 m. rugsėjo 27 dieną Lietuvos banko sprendimu įmonei buvo išduota el. pinigų įstaigos licencija, suteikianti teisę vykdyti veiklą, susijusią su el. pinigų leidimu ir mokėjimo paslaugų teikimu Lietuvoje ir visose Europos Sąjungos šalyse.[11] Tuo pačiu prasidėjo plėtra į užsienį, kur mokėjimų portalas 2013 metais buvo pristatytas „Paysera“ vardu.
2014 m. rugsėjį Mokėjimai.lt adresas pakeistas į Paysera.lt.[12]
2016 m. paleista bilietų platforma „Paysera Tickets“.[13]
2018 m. įmonė pristatė momentinius pervedimus eurais.[14]
2019 m. gegužę vykdytas vertybinių popierių požymių turinčių kriptovaliutų žetonų platinimas (angl. security tokens offering, STO) patyrė nesėkmę, pritraukta mažiau (0,5 mln.) nei pusė planuotų lėšų[15]. „Paysera“ buvo susilaukusi ir Lietuvos banko įspėjimo apie galimą investuotojų klaidinimą[16] dėl pasirinko platinimo būdo bei jo struktūros.
2019 m. liepą įmonė pranešė, jog atidarė klientų aptarnavimo centrą Bukarešte.[17]
2020 m. birželį įmonė pranešė pradėjusi veiklą Kosove[18]
2020 m. rugpjūtį įmonė tapo oficialiu elektroninės prekybos platformos „Shopify“ mokėjimų operatoriumi[19]
2020 m. rugsėjį įmonė pranešė pradėjusi prekybą fiziniu auksu[20]
2021 m. Ukrainos Nacionalinis bankas „fintech“ bendrovę įtraukė į mokėjimų sistemų registrą.[21]
2022 m. Rusijai užpuolus Ukrainą, bendrovė buvo viena pirmųjų finansų įstaigų, pranešusiu apie sąskaitų uždarymą Rusijos piliečiams bei pervedimų iš ir į Rusiją stabdymą.[22] Įmonė pristatė solidarumą su Ukraina simbolizuojančią mokėjimo kortelę.[23]
2022 m. gavo Sakartvelo centrinio banko licenciją šalyje teikti banko paslaugas.[24]
Incidentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2023 m. vasarį Alžyro policija suėmė nelegaliai šalyje dirbusius Paysera banko atstovus, kurie vykdė operacijas be šalies licencijos.[25] Įmonės atstovai teigia, kad pranešimas klaidingas, nes tyrimas įmonės samdyto skambučių centro atžvilgiu, o pati įmonė kaltinimų nesulaukė.[26] Klientų aptarnavimą iš Alžyro įmonė perkėlė į Maroką ir Madagaskarą, kur pasamdė skambučių centrus.[27]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Paysera rezultatai“. „Lrt.lt“. Nuoroda tikrinta 2023-09-27.
- ↑ „Paysera rezultatai“. „Lrt.lt“. Nuoroda tikrinta 2023-09-27.
- ↑ „Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų veiklos apžvalga“. [Lietuvos bankas]. Nuoroda tikrinta 2023-09-27.
- ↑ „Prekybos duomenys: „Juodasis penktadienis“ persikėlė į internetą“. [„Verslo žinios“]. Nuoroda tikrinta 2020-12-02.
- ↑ „Įmonės paraiška konkursui „Naujasis knygnešys““. [naujasis-knygnesys.lt]. Nuoroda tikrinta 2020-12-02.
- ↑ „Paslaugos“. [Oficiali svetainė]. Nuoroda tikrinta 2020-12-02.
- ↑ „„Paysera“ pradeda prekybą auksu“. [„Verslo žinios“]. Nuoroda tikrinta 2020-12-01.
- ↑ „„Payseros“ grupės plėtra užsienyje rūpinsis M. Pareščius“. [„Verslo žinios“]. Nuoroda tikrinta 2020-12-02.
- ↑ „„Paysera“ Europos klientams pristato šaltibarščių spalvos mokėjimo kortelę“. [DELFI]. Nuoroda tikrinta 2023-09-27.
- ↑ „Lietuvos verslininkams – apdovanojimai už nuopelnus“ Archyvuota kopija 2014-02-21 iš Wayback Machine projekto. „Lietuvos rytas“, Šarūnas Meškys, 2012 10 11.
- ↑ „Lietuvos bankas : Lietuvos bankas suteikė pirmąją elektroninių pinigų įstaigos licenciją“. www.lb.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-11-30. Nuoroda tikrinta 2017-04-06.
- ↑ Lietuvos turtuoliai. Pirmą kartą pristatomas turtingiausiųjų TOP 500
- ↑ „„Paysera“ pajamos augo 39%“. Kauno diena. Nuoroda tikrinta 2017-04-06.
- ↑ „Bilietų platinimo naujokė jau atsiriekė dalį rinkos“. „Verslo žinios“. Nuoroda tikrinta 2020-12-03.
- ↑ „Payseros“ nesėkmė: atšaukia STO
- ↑ ATNAUJINTA! Perspėjimas norintiesiems investuoti į „Paysera“ vertybinius popierius Archyvuota kopija 2019-07-30 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Paysera“ atidarė padalinį Rumunijoje
- ↑ „„Paysera“ žengia į Kosovo rinką=[„Verslo žinios“]“. Nuoroda tikrinta 2020-12-01.
- ↑ „„Paysera“ tapo oficialiu „Shopify“ mokėjimų operatoriumi“. [„Verslo žinios“]. Nuoroda tikrinta 2020-12-02.
- ↑ „„Paysera“ pradeda prekybą auksu“. [„Verslo žinios“]. Nuoroda tikrinta 2020-12-01.
- ↑ „„Paysera“ akredituota Ukrainoje, sieks e. pinigų įstaigos licencijos“. [„Lrt.lt“]. Nuoroda tikrinta 2023-09-27.
- ↑ „Paysera shuts down payments to Russia; Swift exclusion remains off the table“. [„Finextra“]. Nuoroda tikrinta 2023-09-27.
- ↑ „„Paysera“ išleido Ukrainos vėliavos mokėjimo kortelę“. M360. Delfi. 2022-12-07. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ „„Paysera“ Sakartvele gavo banko licenciją“. [„Verslo žinios“]. Nuoroda tikrinta 2023-09-27.
- ↑ Algeria arrests network operating secret branch of Lithuania bank
- ↑ „„Payseros“ vadovas: nugalės ne robotas, o tie, kurie jį naudos efektyviai=[„Verslo žinios“]“. Nuoroda tikrinta 2023-09-27.
- ↑ „Naujus skambučių centrus „Paysera“ pasamdė Maroke ir Madagaskare=[„Verslo žinios“]“. Nuoroda tikrinta 2023-09-27.
