Pavieto žemės teismas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Buvęs Upytės pavieto teismo archyvas (pastatytas 1614 m.)

Pavieto žemės teismas – nuo 1566 iki 1831 metų LDK veikę bajorų teismai.

Teismų reforma, pradėta 1564 m. Bielsko seime, užbaigta 1566 m. priėmus II LDK statutą. 1794 m. prie žemės teismo prijungti kiti paviete veikę teismai. Po 1831 m. sukilimo teismai perorganizuoti į apskričių teismus.

Sudarymo tvarka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemės teismo pareigūnus – teisėją (lenk. sędzia ziemski), pateisėjį (lenk. podsędek) bei raštininką (lenk. pisarz ziemski) – iki gyvos galvos skirdavo valdovas, pasirinkdamas iš keturių kandidatų, kuriuos siūlė patys pavieto bajorai, specialiai ta proga šaukiamuose rinkiminiuose seimeliuose.

Pagal II LDK statutą (1566) paskirtojo pareigūno paaukštinimo pareigose atveju bajorai galėjo siūlyti tik vieną kandidatą, kuris turėjo būti patvirtintas valdovo.[1]

Darbo tvarka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teismas rinkosi į tris sesijas (LDK statuto numatytą dieną) per metus – vasarą, rudenį ir žiemą:

  • Švč. Trejybės sesija – prasidėdavo praėjus pirmajam sekmadieniui po Sekminių (apytiksliai gegužės pabaigoje – birželį)
  • Šv. Mykolo sesija – prasidėdavo rugsėjo 29 d. – po Mykolinių
  • Trijų Karalių sesija – prasidėdavo sausio 7 d. – po Trijų Karalių šventės

Kiekviena sesija trukdavo tol, kol išspręsdavo visas bylas, tačiau dažniausiai apie tris savaites.

Bylų teismingumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teismas sprendė civilines ir baudžiamąsias bylas, išskyrus ginčus dėl žemės ribų, kuriuos sprendė vienasmenis pavieto pakamorės teismas, bei baudžiamąsias bylas, kurios nebuvo priskirtos išimtinei pavieto pilies teismo ar kitų teismų kompetencijai.

Kitos funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavieto žemės teismas vykdė ir notarines funkcijas – į teismo knygas įrašydavo testamentus, dvarų inventorius, turto pirkimo-pardavimo, įkeitimo sutartis ir kitus. Šie išrašai įgydavo teisinę galią.

Teismo pareigūnai turėjo aukštą rangą pavieto pareigūnų hierarchijoje (nes tiesiogiai bajorų išrinkti), dažnai dalyvavo sprendžiant ir kitus pavieto reikalus. Su jais dažnai savo veiksmus derindavo bei tardavosi kiti pavietų pareigūnai – maršalka, vėliavininkas, vaiskis.

Kilus abejonių dėl pavieto seimelio sušaukimo laiko ir vietos pavieto pilies teismo pareigūnai (jų kompetencijai priklausė seimelių organizavimas) koordinuodavo savo sprendimus su žemės teismo pareigūnais, kaip turinčiais didesnį autoritetą.

Pavieto žemės teismai šiuolaikinėje Lietuvos teritorijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuolaikinės Lietuvos teritorijos klausimus spręsdavo šie LDK pavietų žemės teismai:

Trakų vaivadija:

  • Gardino pavieto žemės teismas
  • Kauno pavieto žemės teismas
  • Trakų pavieto žemės teismas
  • Upytės pavieto žemės teismas

Vilniaus vaivadija:

  • Ašmenos pavieto žemės teismas
  • Breslaujos pavieto žemės teismas
  • Lydos pavieto žemės teismas
  • Vilkmergės pavieto žemės teismas
  • Vilniaus pavieto žemės teismas

Žemaičių seniūnija:

  • Žemaitijos žemės teismas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Zakrzewski A. Ograniczenie przez sejmiki Wielkiego Księstwa Litewskiego monarszego prawa mianowania urzędników sądowych, XVII–XVIII w. // Lietuvos valstybė XII–XVIII a. Vilnius, 1997, p. 174.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]