Paverknių piliakalnis
| Paverknių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Paverknių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Birštono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Birštono seniūnija | ||
| Aukštis | 14 m | ||
| Plotas | 6x8 | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis antra pusė - XII a. | ||
| Žvalgytas | 1953 m. ir 1971 | ||
| Tirtas | 1994 m. | ||
| Registro Nr. | AR827 / 22967, 22968, 5513 /A217KP | ||
Paverknių piliakalnis su gyvenviete (arba Ginkaus piliakalnis, Žydeikonių piliakalnis, Kisieliškės piliakalnis) – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22968) Birštono savivaldybėje, Paverknių I kaime. Pasiekiamas iš plento A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė , Būdose pasukus į kairę šiaurės kryptimi, pavažiavus 3,5 km, nusileidus į Verknės slėnį, pasukus į dešinę rytų kryptimi, už 450 m yra priekyje, kairėje.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas Verknės kairiajame krante, slėnyje buvusioje atskiroje kalvoje. Duomenų apie buvusią aikštelę ir įtvirtinimus nėra, nes beveik visą piliakalnį nuplovė Verknė. Išliko tik jo pietvakarinis kampas stačiais, 14 m aukščio šlaitais su 6x8 m dydžio aikštelės kampu viršuje.
Piliakalnis buvo tvarkomas: padaryti laiptai, nukirsti želdiniai, pradėta tvarkyti šiaurinio ir rytinio šlaitų erozija.
Gyvenvietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vakarinėje ir pietinėje piliakalnio papėdėse 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, buvusi apjuosta Verknės senvagės. Joje aptikta lygios ir grublėtos keramikos.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1953 m. ir 1971 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas.[1] 1994 m. Gintautas Zabiela piliakalnio aikštelės liekanų šiaurės vakarų dalyje ištyrė 10 m² dydžio plotą, rado iki 1,3 m storio kultūrinį sluoksnį su gausiais radiniais.
Nustatyta, kad piliakalnyje stovėjusi pilaitė buvo užpulta ir sudeginta du kartus. Apatiniame sluoksnyje aptiktos stulpinės konstrukcijos gynybinės sienos liekanos, sudegusių žalvarinių papuošalų: žvangučių, antkaklių, žiedų, įvijų ir grūdų liekanų, lygios, grublėtos ir žiestos keramikos, geležinė strėlė. Šį puolimą galima datuoti XI a.
Po puolimo pilis buvo atstatyta, gaisravietė užpilta iš Verknės pakrančių iškastu iki 60 cm storio smėlio sluoksniu, aikštelės kraštas sutvirtintas akmenimis. Ši pilis XII a. vėl buvo užpulta ir sudeginta. Puolimo metu ji buvo apšaudyta iš lankų nuo papėdės gyvenvietės pusės (rasta strėlių su užbarzdomis), o šturmuojant naudoti plačiaašmeniai kirviai (aptikta jų ašmenų dalių).
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio antra puse – XII a. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 38 300 m².
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Mačiūnų piliakalnis 10 km | Pelekonių I piliakalnis 6 km | Paukščių piliakalnis 10 km |
| |||||||
| Pašlavančio piliakalnis 21 km |
|
Stakliškių I piliakalnis 16 km | |||||||||
| Birštono piliakalnis 3 km Šaltinėnų piliakalnis 8 km |
Nemajūnų piliakalnis 5 km | Babronių piliakalnis 2,5 km Šilėnų piliakalnis (Birštonas) 7 km | |||||||||
Pastaba:Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 132 (Nr. 560)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.160
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 1, p. 118-119.
- Vytautas Kazakevičius. Geležies amžiaus strėlės Lietuvoje II–XII/XIII a. Vilnius. 2004, p. 21, 23, 27.
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 127.
- Gintautas Zabiela. Paverknių piliakalnio liekanų tyrinėjimai 1994 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, 1996. p. 68–72.