Pavelas Gračiovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Pavelas Gračiovas
Evstafiev-pavel-grachev-1994w.jpg
Pavelas Gračiovas, 1994 m.
Gimė: 1948 m. sausio 1 d. (66 metai)
Rvy kaimas, Tulos sritis
Mirė: 2012 m. rugsėjo 23 d. (64 metai)
Maskva
Palaidotas: Novodevičės kapinės
Veikla: TSRS ir Rusijos karinis veikėjas, armijos generolas
Pareigos: buvęs Rusijos gynybos ministras
Alma mater: Riazanės oro desanto vadų mokykla, Frunzės vardo karo akademija

Pavelas Gračiovas (1948 m. sausio 1 d. Rvy kaimas, Tulos sritis - 2012 m. rugsėjo 23 d. Maskvoje) – TSRS ir Rusijos karinis veikėjas, armijos generolas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo 1965 m. tarnavo TSRS ginkluotosiose pajėgose. 1969 m. su pagyrimu baigė Riazanės aukštąją oro desanto vadų mokyklą. 19691971 m. Kaune dislokuotos 7-osios oro desanto divizijos žvalgybos kuopos skyriaus vadas. 19711975 m. Riazanės aukštosios oro desanto vadų mokyklos skyriaus, kuopos vadas. 1978 m. mokomojo parašiutų desantinio bataliono vadas.

19781981 m. su pagyrimu baigė Frunzės karo akademiją. Nuo 1981 m. Afganistano karo dalyvis, 1982 m. atskirojo 345-ojo parašiutų desantinio pulko vado pavaduotojas, 19821983 m. pulko vadas. 1983 m. 7-osios oro desanto divizijos štabo viršininkas – divizijos vado pavaduotojas Kaune.[1] 19851988 m. 103-osios Vitebsko oro desanto divizijos vadas Afganistane. Jo kariai pasižymėjo ypatingu žiaurumu, susidorojant su kalnų kaimų gyventojais. Buvo ir pats sužeistas, 8 kartus kontūzytas. 1988 m. Tarybų Sąjungos didvyris (medalio Nr. 11573).

19881990 m. baigė TSRS ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo akademiją. Nuo 1990 m. birželio mėn. TSRS oro desanto pajėgų vado pirmasis pavaduotojas, nuo 1990 gruodžio mėn. oro desanto pajėgų vadas. 1991 m. rugpjūčio 18 d. rugpjūčio pučo metu, paklusdamas pučistų reikalavimams, įvedė į Maskvą 106-ąją Tulos desanto diviziją, bet, gavęs įsakymą šturmuoti Rusijos Aukščiausiąją Tarybą, perėjo į Rusijos vadovybės pusę ir ginti Rusijos parlamento pasiuntė tankus.

Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas 1991 m. rugpjūčio 23 d. jį paskyrė RTFSR valstybinio gynybos komiteto pirmininku. TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas suteikė generolo pulkininko laipsnį ir paskyrė TSRS gynybos ministro pirmuoju pavaduotoju. 1992 m. armijos generolas. 19921996 m. Rusijos Federacijos gynybos ministras. Dėl aistros „Mercedes-Benz” markės automobiliams Maskvos žiniasklaidos pramintas „Paša mersedesu“.

1992 m. rugsėjo 8 d. Maskvoje pasirašė Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos grafiką, kuriame buvo numatyta, kad Rusijos Federacijos kariuomenė iš Lietuvos turi būti išvesta iki 1993 m. rugpjūčio 31 d. 1993 m. spalio mėn. per Rusijos AT ir prezidento B. Jelcino konfliktą, paremdamas pastarąjį, išvedė kariuomenę į Maskvos gatves.

1994 m. įtartas, kad organizavo sprogimą laikraščio „Moskovskij komsomolec“ redakcijoje, dėl kurio žuvo žurnalistas Dmitrijus Cholodovas, rinkęs medžiagą apie neteisėtą Rusijos prekybą ginklais. 1994 m. gruodžio mėn. – 1995 m. sausio mėn. asmeniškai vadovavo Rusijos kariuomenės įsiveržimui į Čečėniją.[2] 1996 m. birželio 17 d. pagal B. Jelcino ir Aleksandro Lebedžio rinkiminį susitarimą išleistas į atsargą.

Nuo 1997 m. gruodžio 18 d. valstybinės kompanijos „Rosvooruženije“ generalinio direktoriaus patarėjas, 2007 m. vasario 26 d. atleistas iš karo tarnybos.[3] Išvyko į Omską, nuo 2007 m. A. Popovo radijo gamyklos generalinio direktoriaus patarėjų grupės vadovas. 1999 m. Jerevano garbės pilietis.

Mirė 2012 m. rugsėjo 23 d. nuo meningokokinės infekcijos.[4]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Leonas Žalys. Iš Kauno - į Olimpą // Kauno diena. 2002 m. liepos 20 d. [1]
  2. Pavelas Gračiovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 39 psl.
  3. Апрель 2007. Отставки и назначения
  4. [2] (ria.ru inf.)