Pavasarinė raktažolė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Primula veris
Pavasarinė raktažolė (Primula veris)
Pavasarinė raktažolė (Primula veris)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Dilleniidae)
Šeima: Raktažoliniai
(Wikispecies-logo.svg Primulaceae)
Gentis: Raktažolė
(Wikispecies-logo.svg Primula)
Rūšis: Pavasarinė raktažolė
(Wikispecies-logo.svg Primula veris)
Primula veris

Pavasarinė raktažolė (lot. Primula veris, angl. Cowslip, vok. Echte Schlüsselblume) – raktažolinių (Primulaceae) šeimos, raktažolių (Primula) genties augalas.

Daugiametis, 15-30 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, gausiai šakotas. Visi lapai skroteliniai, pailgai kiaušiniški, šviesiai žali, su įdubusiomis gyslomis, dėl to lapų paviršius raukšlėtai vagotas, iš pradžių kraštai būna užsirietę, vėliau išsitiesia, apatinė pusė plaukuota. Lapkočiai su sparneliais. Iš lapų skrotelės išauga vienas arba keletas žiedstiebių. Žiedynas panašus į raktų ryšulėlį. Žiedai kvapūs, po 5-20 žiedyne. Žiedkočiai augalams žydint nulinkę, vėliau statūs. Taurelė piltuviška ar varpiška, šviesiai žalsva, plaukuota, ryškiai briaunota. Vainikėlis geltonas, su oranžiškai raudonomis dėmelėmis žiotyje. Kuokeliai 5, priaugę prie vainikėlio vamzdelio. Mezginė viršutinė. Vaisius - ruda dėžutė; joje subręsta rutuliškos, tamsiai rudos, smulkiai karpotos, apie 1,5 mm ilgio sėklos.

Žydi balandžio - gegužės mėn. Auga sausesnėse pievose, dirvonuose, pakelėse, šlaituose, sausesniuose šviesiuose miškuose ir miško aikštelėse. Mėgsta karbonatinius dirvožemius. Aptinkama visoje Lietuvoje. Dekoratyvus. Išvesta daug veislių, auginamų darželiuose.

Gydomosios savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Vaistams vartojamas visas augalas. Lapai ir žiedai skinami raktažolėms žydint, požeminės dalys kasamos rudenį. Lapuose yra 2 % saponinų, 3 mg% karotino, iki 2,5 % askorbino rūgšties, žieduose - iki 4,7 % askorbino rūgšties, saponinų, flavoninių junginių, požeminėse dalyse - 5-10 % saponinų, 0,08 % eterinio aliejaus, glikozidų; visose dalyse yra iki 7 % mineralinių medžiagų.

Raktažolė padeda atsikosėjimui ir įeina į tam skirtų vaistažolių rinkinių sudėtį. Dėl glikozidų šaknys turi specifinį kvapą, tačiau manoma, kad jie padeda slopinti uždegimus. Liaudies medicinoje raktažolės šaknys naudotos sergant kokliušu, astma, podagra, kilus neuralginiams skausmams. Apie gydomąsias raktažolės savybes rašoma jau XVI-XVII a. medicinos knygose. Lapuose esantys eteriniai aliejai alergiškiems žmonėms gali sukelti odos išbėrimus.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 58 psl.


Commons-logo.svg Vikiteka: Pavasarinė raktažolė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka