Paulius V

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nota disambigua.svg
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Paulius V
lot. Paulus V
233-asis popiežius
Pope Paul V.jpg
Gimimo vardas: it. Camillo Borghese
Gimė: 1552 m. rugsėjo 17 d.
Roma, Italija
Mirė: 1621 m. sausio 28 d.
Palaidotas: Romoje
Tautybė: italas
C o a Paulo V.svg
233-asis popiežius
Išrinktas: 1605 m. gegužės 16 d.
Baigė: 1621 m. sausio 28 d.
Pirmtakas: Leonas XI
Įpėdinis: Grigalius XV
Commons-logo.svg Vikiteka: Paulius VVikiteka

Paulius V (pasaulietinis vardas – Camillo Borghese, 1552 m. rugsėjo 17 d. Romoje, Italijoje1621 m. sausio 28 d. Romoje) – popiežius 1605-1621 m.[1]

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Borgezių šeima buvo kilusi iš Sienos, bet vėliau persikėlė į Romą, kur ir gimė būsimasis popiežius. Perudžoje ir Padujoje mokėsi teisės bei filosofijos. 1593 m. Klemensas VIII pasiuntė jį legatu į diplomatinę tarnybą pas Ispanijos karalių Pilypą II. Ją baigęs 1596 m. tapo kardinolu, ėmė vadovauti vyskupijai, buvo paskirtas Romos vikaru. 1603 m. tapo inkvizitoriumi Romoje.

Užsienio politika[taisyti | redaguoti kodą]

Pauliaus V statula Romos di Santa Maria Maggiore bazilikoje

Pirmaisiais valdymo metais Paulius V įsivėlė į konfliktą su Venecijos respublika, jai buvo paskelbtas interdiktas (draudimas atlikti bažnytines apeigas). Tik įsikišus Prancūzijos karaliui Henrikui IV, konfliktas buvo užglaistytas. Tai buvo paskutinis popiežiaus skelbiamas interdiktas suvereniai valstybei. Tuo metu Prancūzijos vaidmuo Europoje buvo sustiprėjęs, o tuo pačiu ir santykiai su popiežiumi. Tačiau Pauliaus V mėginimai kištis į protestantiškos Anglijos reikalus buvo nesėkmingi. Dėl šių bandymų Anglijoje, ir ypač Airijoje pasunkėjo katalikų padėtis. 1615 m. Paulius V priėmė Japonijos samurajaus Hasekura Tsunenaga vadovautą misiją. Japonijos atstovai pageidavo pasirašyti Japonijos ir Naujosios Ispanijos prekybos susitarimą bei išsiųsti krikščionių misionierius iš Japonijos.

Valdant Pauliui V buvo plėtojamos užjūrio misijos: kapucinų – į Kongo imperiją, jėzuitų – į Paragvajų.

Draudimai[taisyti | redaguoti kodą]

Paulius V buvo pagarsėjo draudimais, nukreiptais prieš naujausius mokslo atradimus. Jis 1616 m. į uždraustų knygų sąrašą įtraukė astronomo Mikalojaus Koperniko veikalą „Apie dangaus sferų sukimąsi“, kuriame buvo paneigtas teiginys, esą Žemė yra Visatos centras. Knygą M. Kopernikas buvo dedikavęs popiežiui, joje detaliai aprašė Heliocentrizmo teoriją ir pagrindęs ją pavyzdžiais. Pauliaus V iniciatyva buvo pradėtas inkvizicijos procesas prieš tų laikų žymiausią fiziką ir astronomą Galilėjų, skleidusį Koperniko idėjas. Buvo uždraustas teiginys „Saulė nesisuka aplink Žemę, ir Žemė nėra Visatos centras“.

Kita veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Praktikavo nepotizmą. Išrinktas popiežiumi, Paulius V paskyrė 27 metų sūnėną Scipioną Borgezę kardinolu. Paulius V baigė statyti Šv. Petro baziliką, prisidėjo prie Vatikano bibliotekos plėtros, 1605 m. įkūrė Šventojo Sosto banką, kanonizavo ir beatifikavo keletą asmenų, tarp jų ir Ignacą Lojolą bei Šv. Teresę Avilietę.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Algirdas Jurevičius. Paulius V. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 658 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Romos katalikų bažnyčios titulai
Pirmtakas
Popiežius
Leonas XI
Emblem of the Papacy SE.svg Popiežius
Paulius V

1605-1621
Įpėdinis
Popiežius
Grigalius XV