Paulius Subačius

Paulius Subačius
Tomo Vyšniausko nuotrauka
Gimė	1968 m. gegužės 4 d. Lietuva, Vilnius
Tautybė	lietuvis
Tėvai	Veronika Maknytė-Subačienė, Joakimas Subačius
Sutuoktinis (-ė)	Jolanta Subačienė
Vaikai	Severija Subačiūtė, Silvestras Subačius
Veikla	tekstologas, literatūrologas, istorikas
Išsilavinimas	nuo 1996 m. humanitarinių mokslų daktaras, nuo 2011 m. profesorius
Alma mater	Vilniaus universitetas
Vikiteka	Paulius Subačius

Paulius Vaidotas Subačius (g. 1968 m. gegužės 4 d., Vilniuje) – tekstologas, literatūrologas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas.

Biografija

Gimė LGGRTC oficialiai pripažintų rezistencijos dalyvių šeimoje, tėvas - buvęs politinis kalinys. Mokėsi humanitarinio profilio 22-ojoje (dabar Inžinerijos licėjus) vidurinėje mokykloje. 1986–1991 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1989-1990 m. Sąjūdžio VU studentų įgaliotinių tarybos pirmininkas. 1996 m. Vilniaus universitete apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Tautinio išsivadavimo kultūros samprata“. Nuo 1992 m. dėsto Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. Nuo 2002 m. – docentas, nuo 2011 m. – profesorius. Šiuo metu – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro profesorius. Nuo 2006 m. Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, 2006–2015 m. Centro valdybos pirmininkas, 2015–2020 m. – vicepirmininkas.

Svarbesnė veikla

• 2004–2014 m. The European Society for Textual Scholarship Tarybos narys.
• 2005–2013 m. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys, 2011–2013 m. jos pirmininkas.
• 2006–2009 m. Lietuvos aukštojo mokslo vadovėlių atrankos komisijos narys.
• 2008–2012 m. Švietimo ir mokslo ministro visuomeninis konsultantas.
• 2010–2012 m. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Koordinavimo tarybos narys.
• 2010–2012 m. Švietimo informacinių technologijų centro Koordinavimo tarybos pirmininkas.
• Nuo 2010 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto tarybos narys.
• Nuo 2011 m. UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro ekspertas.
• Nuo 2012 m. Commission Internationale d’Histoire et d’etudes du Christianisme Lietuvos skyriaus narys.
• Nuo 2014 m. Vilniaus universiteto Tarybos narys.
• Nuo 2022 m. Lietuvos mokslo tarybos valdybos narys,

Moksliniai projektai

• 2006–2013 m. Tarptautinio tyrimų projekto „Religioese Erinnerungsorte in Ostmitteleuropa“ (koordinuoja Fachkommission Religions- und Kirchengeschichte im Herder-Forschungsrat (Verbindung), Historischen Kommission (Silezija), Pasau ir Štutgarto universitetai) vykdytojas.
• 1997–2000 m. Tarptautinio tyrimų projekto „Aufbruch: krikščionių bažnyčių Rytų Europoje padėtis iki komunistinio režimo ir po jo“ (koordinavo asosiacacija Pastorales Forum, Austrija) vykdytojas.
• 2009–2011 m. Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos mokslo projekto „Bažnyčios akistata su modernybe: neprakalbinti XIX a. Lietuvos istorijos šaltiniai“ vadovas.
• 2013–2015 m. Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos mokslo projekto „Krikščionys Lietuvoje prieš ir po Atgimimo“ vadovas.
• 2017–2019 m. Nacionalinės mokslo programos "Modernybė Lietuvoje" projekto „„Pavasario balsų“ mikroistorija: lietuviškų tekstų modernėjimo genetinė rekonstrukcija“ vadovas.
• 2021–2023 m. Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programos projekto "Tekstas kaip gyvatvorė" vadovas.

Veikla žiniasklaidos priemonėse

Nuo 1991 m. nuolatinis mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ bendradarbis ir redakcinės kolegijos narys. 1993–1997 m. Laisvės radijo, 1993–2004 m. Laisvosios Europos radijo, 1994–2006 m. katalikų radijo „Mažosios studijos“ religijos ir kultūros apžvalgininkas. Nuo 2006 m. „LKMA metraščio“, 2006 m. „Variants“ (Amsterdam: Rodopi), nuo 2007 m. „Bažnyčios istorijos studijų“ redakcinių kolegijų narys.

Kontroversijos

Oponentų (Laisvūno Šopausko, Vytauto Sinicos, Vytauto Radžvilo, Vytauto Daujočio ir kt.) vadinamas „neoliberalios“ arba „simuliakrinės“ krikščionybės apologetu. Teigiama, esą buvo aktyvus komjaunuolis , atkreipiamas dėmesys, kad buvo vienas pagrindinių 2009 m. Mokslo ir studijų įstatymo, įvedusio studijų „krepšelį“, rengėjų. Jūratė Laučiūtė yra jį apkaltinusi vulgarios, necenzūrinės leksikos palaikymu. Filosofijos fakulteto dėstytojai Kęstutis Dubnikas ir Albinas Plėšnys 2018 08 06 apskundė Pauliaus Subačiaus įrašus socialiniame tinkle, esą juose jis "sistemingai tyčiojasi iš Universiteto Filosofijos fakulteto studento Vytauto Vyšniausko", VU Centrinei akademinės etikos komisijai. Komisija 2018 10 12 nusprendė, kad apskųstieji Pauliaus Subačiaus veiksmai "nesudaro akademinės etikos pažeidimo, numatyto Vilniaus universiteto Akademinės etikos kodekse, sudėties".

Bibliografija

Iki 2022 m. parašė arba parengė 17 filologinės ir istorinės tematikos knygų; paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių ir šaltinių publikacijų, per 300 recenzijų, apžvalgų ir komentarų; perskaitė per 110 pranešimų mokslinėse konferencijose; parengė per 200 viešų paskaitų, radijo komentarų ir kitokių kultūros ir mokslinės lituanistikos sklaidos priemonių.

Monografijos ir studijos

• Lietuvių tapatybės kalvė: Tautinio išsivadavimo kultūra: Monografija, Vilnius: Aidai, 1999.
• Tekstologija: Teorijos ir praktikos gairės, Vilnius: Aidai, 2001.
• Krikščionybės istorija Lietuvoje, Vilnius: Aidai, 2006 (bendrautoris). Vertimas: Dzieje chrześcijaństwa na Litwie, tł. Katarzyna Korzeniewska, Warszawa: Państwowy Instytut Wydawniczy, 2014.
• Antanas Baranauskas: gyvenimo tekstas ir tekstų gyvenimai, Vilnius: Aidai, 2010.
• Dvidešimt penkeri religinės laisvės metai: Monografija, 2 d., Vilnius: LKMA, Naujasis Židinys-Aidai, 2015.

Svarbiausios parengtos knygos

• Silvestras Gimžauskas, Lietuvos Bicziuolis, parengė, įvadą, komentarus ir žodynėlį parašė Paulius Subačius, Vilnius: Aidai, 1996.
• Laisvė lietuviškojoje idėjų istorijoje: „Vinco Kudirkos skaitymų“ medžiaga, parengė Paulius Subačius, Vilnius: Aidai, 1997.
• Jurgis Matulaitis, Užrašai, įvadą parašė Vaclovas Aliulis, tekstus, komentarus ir rodykles parengė Paulius Subačius, Vilnius: Aidai, 1998 (ser. Fontes Historiae Marianorum, 4), antras leid. 2022.
• Šiek tiek iš šalies: Esė apie Lietuvą ir Europą, sud. Paulius Subačius, Vilnius: Inter Nos, 2002.
• Silvestras Gimžauskas, Pamokslai, parengė Paulius Subačius, Renata Taučiūtė; LKMA Humanitarinių tyrimų institutas, Lietuvos istorijos institutas, Vilnius: LKMA, 2010.
• Kunigas: Vilniaus arkivyskupo kardinolo Audrio Juozo Bačkio tarnystės penkiasdešimtmečiui: Mokslinių straipsnių ir esė rinkinys, sud. Paulius Subačius, Vilnius: LKMA, 2011.
• Balys Vaičėnas, Partizano sąsiuviniai: Lokio rinktinės vado dienoraštis, laiškai, manifestaciniai tekstai, parengė Klaudijus Driskius, Rita Mozūraitė, Paulius V. Subačius, Vilnius: Tautos paveldo tyrimai, 2013.
• Jurgis Matulaitis, Pranciškus Petras Būčys, Laiškų dialogas, parengė Paulius Subačius, Vilnius: LKMA, 2016 (ser. Fontes Historiae Marianorum, 23).
• Maironis. Pavasario balsai: Skaitmeninis archyvas ir gentinis kritinis leidimas = The Voices of Spring: A Digital Archive and a Scholarly Edition, parengė Paulius V. Subačius (vyr. red.), Jurgita Venckienė, Magdalena Slavinska, Dovilė Gervytė, Vilnius: VU leidykla, 2020.

Apdovanojimai

Antano Baranausko premijos įteikimo akimirka

• 1998 ir 2003 m. Valstybinė mokslininko stipendija.
• 2003 m. „Bažnyčios Kronikos“ fondo žymuo.
• 2004 m. Aukštųjų mokyklų vadovėlių konkurso premija už knygą „Tekstologija: teorijos ir praktikos gairės“.
• 2004 m. Juozo Prunskio premija.
• 2007 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis.
• 2008 m. Aukštųjų mokyklų vadovėlių konkurso premija už skyrių knygoje „XX a. literatūros teorijos“.
• 2010 m. Antano Baranausko literatūrinė premija už knygą „Antanas Baranauskas: gyvenimo tekstas ir tekstų gyvenimai“.
• 2013 m. Patriotų premija už knygos Balys Vaičėnas, „Partizano sąsiuviniai“ parengimą.