Paulius Einhornas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Paulius Einhornas (Paul Einhorn; g. Iecavoje – m. 1655 m. gegužės 25 d. Mintaujoje) – Pabaltijo vokiečių istorikas, evangelikų liuteronų kunigas, etnografas, aprašęs XVII a. latvių papročius, mitologijos elementus, ūkį, istoriją.

Einhorno tėvas ir senelis buvo Kuršo superintendentai. Paulius Einhornas nuo 1621 m. kunigavo Mežamuižoje, nuo 1634 m. – Mintaujoje. Kunigavimo metais smarkiai kovojo prieš stabmeldystę, senųjų ir katalikiškų papročių laikymąsi, burtininkavimą. 1636-1655 m. buvo Kuršo superintendetas[1].

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Stabmeldystės ir niekingų prietarų paneigimas“ (Wiederlegunge der Abgötterey und nichtigen Aberglaubens; 1627 m.)
  • „Latvių Kuršo kunigaikštystėje reformavimas“ (Reformatio gentis Letticae in Ducatu Curlandiae; 1636 m.)
  • „Latvijos istorija. Tai yra latvių tautos aprašymas“ (Historia Lettica. Das ist Beschreibung der Lettischen Nation; 1649 m.)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ III t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 2003. T.3: 577 psl.