Paul Jozef Crutzen

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Paul Jozef Crutzen

Paulius Krucenas (ol. Paul Jozef Crutzen, 1933 m. gruodžio 3 d. Amsterdame2021 m. sausio 28 d. Maince[1][2]) – olandų chemikas, Nobelio chemijos premijos laureatas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Stokholmo universitetą, 1973 m. daktaras.

19761980 m. JAV Nacionalinės okeanų ir atmosferos administracijos Aplinkos tyrimo laboratorijos Boulderyje (Kolorado valstija) bendradarbis. Nuo 1980 m. Makso Planko chemijos institute Mainze (Vokietija), 1983–1985 m. instituto direktorius. 1987–1991 m. Čikagos, nuo 1992 m. Kalifornijos universiteto profesorius.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1970 m. atrado, kad dirvožemyje susidaręs inertiškas diazoto oksidas patenka į stratosferą ir Saulės spinduliuotės veikiamas virsta reaktyviu azoto monoksidu ir dioksidu; šie reaguoja su ozonu ir paverčia jį deguonimi, o taip ardomas ozono sluoksnis.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1986 m. Amerikos geofizikų sąjungos narys, 1991 m. Švedijos Karališkosios mokslų akademijos narys, 1999 m. Rusijos mokslų akademijos garbės narys. 1989 m. Tailerio aplinkos apsaugos premija, 1995 m. kartu su M. Molina ir F. S. Rowlandu Nobelio chemijos premija, 1995 m. Jungtinių Tautų Aplinkosaugos programos prizas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Paul Crutzen, who shared Nobel for ozone work, has died“. AP NEWS. 2021-01-28.
  2. Paul Jozef Crutzen, VLE