Patrankininkų prikazas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Patrankininkų prikazas (rus. Пушкарский приказ) – karinis prikazas, tvarkęs artilerijos reikalus.

Pirmą kartą paminėtas Ivano IV laikais (1577 m.), tuomet jo pavadinimas buvo Patrankų prikazas (Пушечный приказ).

Prikazas vadovavo Maskvos ir kitų miestų parako malūnams, artilerijai, tvirtovių statybai, užkardų linijai (засечная черта) ir kt. Jam buvo pavaldūs patrankininkai (artileristai), daugelio Rusijos miestų (išskyrus Sibiro, pomorų ir pietinės užkardų linijos miestus) valdiški kalviai, patrankų kiemai ir granatų kiemai. Jis rūpinosi pabūklų ir šaudmenų gamybą, atsargų tiekimu artilerijai ir tvirtovėms.

Prikaze vyresnybę sudarė bojarinas (kartais – okolničis) ir du djakai. Prikazo dalys buvo 3 stalai – Miestų stalas (Городовой стол), Užkardų stalas (Засечный стол), Pinigų stalas (Денежный стол).

Lėšos Patrankininkų prikazo reikalams būdavo daugiausia gaunamos iš Didžiojo iždo prikazo.

1678–82 m. prikazas buvo Reitarų prikazo dalis. 1700 m. Patrankininkų prikazas ėmė vadintis Artilerijos prikazas, o 1709 m. – Artilerijos kanceliarija.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]