Pasyvus namas
Pasyvusis namas (vok. Passivhaus) - pastatas (paprastai - gyvenamasis namas), kurio šildymo ar vėsinimo energetinės sąnaudos yra minimalios (maždaug apie 10 % įprastinių šiuolaikinių pastatų sąnaudų). Pasyviųjų namų konstrukcija siejama su griežtu, gerai apgalvotu, vokiškuoju Passivhaus standartu pastatų energijos vartojimo efektyvumui pagerinti.
Pasyviajam pastatui šildyti arba vėsinti reikia ypatingai mažai energijos.[1] Panašus standartas MINERGIE-P naudojamas Šveicarijoje [2]. Šis standartas nėra skirtas vient tik su gyvenamiesiems namams; keletas biurų pastatų, mokyklų, vaikų darželių ir prekybos centrų taip pat buvo buvo įtraukti į standartą.
Pasyviojo pastato savybės gaunamos ne kaip įprastinio projekto patobulinimas ar papildymas, bet projektuojant tokį pastatą nuo pradžios.[3] Pasyviojo namo idėja dažniausiai naudojama projektuojant naujus pastatus, bet ja remiamasi ir pastatus renovuojant (atnaujinant).
Pagal paskaičiavimus pasyviųjų namų visame pasaulyje yra nuo 15000 iki 20000.[4] [5] Didžioji dauguma pastatų yra pastatyti vokiškai kalbančiose šalyse arba Skandinavijoje.[4]
2009 m. Lietuvoje įgyvendintas pirmasis pasyvaus namo projektas.[6]
Nuorodos [taisyti]
- ↑ Pasyvaus namo apibrėžimas
- ↑ Minergie-Standartas
- ↑ Yan Ji and Stellios Plainiotis (2006): Design for Sustainability. Beijing: China Architecture and Building Press. ISBN 7-112-08390-7
- ↑ 4,0 4,1 "Houses With No Furnace but Plenty of Heat", New York Times, December 26, 2008. Nuoroda tikrinta 2008-12-27. “There are now an estimated 15,000 passive houses around the world, the vast majority built in the past few years in German-speaking countries or Scandinavia.”
- ↑ [1]
- ↑ Apie 1-ąją Lietuvoje pasyvaus namo statybą
